Dėl siūlymo tikslinti įstatymus.
Pastaraisiais metais šalies gyventojų skaičius tendencingai mažėja. Todėl 1999m. Valstybės tarnybos priimtame įstatymo taikyme atsiranda tam tikrų neaiškumų ir dviprasmybių. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį nuo 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12,6 procento (440,6 tūkst.). Gyventojų mažėjimą daugiausia lėmė migracija (76,9 proc.) – per dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkst., ir neigiama natūrali kaita, dėl kurios gyventojų sumažėjo 101,9 tūkst. (23,1 proc.). Mažėjantis gimstamumas ir auganti emigracija, anot sociologų gresia Lietuvai įvairiausiomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis.
Panevėžio miesto savivaldybėje pagal patikslintus Statistikos departamento duomenis 2012 m. sausio 1 d. gyveno 98612 gyventojų, t. y. savivaldybė nebesiekia 100tūkst. ribos. Tačiau, pagal Gyventojų registro duomenis gyvenamąją vietą deklaravo 107294 gyventojai. Prie lemtingos ribos artėja Šiaulių miestas- 107875 gyventojai. Kita vertus, artimiausiu metu galime turėti priešingą atvejį- Vilniaus rajono savivaldybės gyventojų skaičius artėja prie 100 tūkst., su šiuo metu 95708 gyventojais, remiantis statistikos departamento duomenimis. Dėl susidariusios dviprasmiškos situacijos Panevėžio miesto savivaldybė kreipėsi į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Vyko atsakingų institucijų pasitarimas. Konstatuota, jog būtini teisės aktų pakeitimai. Pasiūlyta išnagrinėti galimybes: įvairiems skaičiavimams (biudžeto, institucijų priskyrimui ir kt.) naudoti Gyventojų registro (gyvenamos vietos deklaravimo) duomenis, nustatyti paklaidos koeficientą, kuriam esant perskaičiavimai nebūtų atliekami. Tačiau konkretūs sprendimai nepriimti. LSA Savivaldybių administravimo komitetas posėdyje taip pat nagrinėjo susiklosčiusią situaciją.
Vasario 20 dieną, Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba svarstė galimus šios problemos sprendimo būdus ir nutarė siūlyti Seimui bei Vyriausybei atsisakyti įstatymais įtvirtintos nuostatos sieti valstybės tarnautojų, merų ir merų pavaduotojų darbo užmokesčio dydį su savivaldybės gyventojų skaičiumi. Realizavus siūlymą, ateityje būtų išvengta Panevėžio miesto savivaldybės situacijos. LSA siūlo visas savivaldybes priskirti III savivaldybių institucijų grupei, kuriai dabar (kol kas dar) priklauso visi didieji Lietuvos miestai. Siūlymą grindžiantys argumentai:
• savivaldybių veiklą, teises ir pareigas reglamentuojantys Vietos savivaldos ir kiti įstatymai, nesuteikia nė vienai savivaldybei išskirtinių teisių ar pareigų,- visos savivaldybės vykdo vienodas funkcijas;
• visų savivaldybių merų ir merų pavaduotojų įgaliojimai ir atsakomybė vienodi;
• visų savivaldybių atitinkamo lygmens tarnautojams keliami vienodi reikalavimai;
• visų savivaldybių darbuotojams nustatytas vienodas darbo laikas.
Akivaizdu, jog daugiau gyventojų turinčiose savivaldybėse tas pačias funkcijas vykdo atitinkamai didesnis skaičius tarnautojų, tačiau tai nereiškia, kad mažesnėse savivaldybėse valstybės tarnautojai yra žemesnės kvalifikacijos, turi mažesnį darbo krūvį, trumpesnį darbo laiką ar jiems keliami mažesni reikalavimai. Be to šių savivaldybių tarnautojams pavedama platesnė veiklos sritis.
