Kasmetinis Baltijos šalių delegacijų susitikimas Regionų komitete

Pirmininkavimo ES prioritetus pristatęs LSA patarėjas ES klausimais A. Gražulis, akcentavo, jog mūsų šalis pirmininkavimą perima labai sudėtingu laikotarpiu – iki Europos Parlamento rinkimų lieka mažiau nei metai, kas reiškia, jog jau netrukus prasidės rinkiminė kampanija, sumažinsianti šios institucijos veiklos aktyvumą. Savo ruožtu, Europos Komisija, kurios kadencija taip pat artėja prie pabaigos, skuba užbaigti pradėtas teisėkūros iniciatyvas, kas sąlygos didžiulį darbo krūvį taryboms ir komitologijos komitetams pirmininkausiančios šalies atstovams. Per mūsų šalies laukiančias 182 pirmininkavimo dienas, dalis kurių tenka europinių atostogų mėnesiui (antroji liepos pusė-rugpjūčio pabaiga) teks priimti apie 520 europinės teisės aktų, iš kurių net 115 yra įvardijami kaip itin didelės svarbos. Be to, tikėtina, kad būtent pirmininkaujant Lietuvai vyks baigiamosios, t.y. intensyviausios derybos dėl naujojo ES finansinio laikotarpio.

Antrąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausianti Lietuva sau kelia tikslą skatinti Europos ekonomikos augimą, finansinį stabilumą bei užtikrinti energetinį saugumą. jog Lietuva yra išskyrusi keturis savo prioritetus – sritis, kuriose ji sieks plėtoti ES politikas. Tai yra energetikos saugumas (energetikos vidaus rinkos sukūrimas ir išorinės ES energetikos politikos formavimas), Baltijos jūros regiono strategija, ryšių su rytinėmis ES kaimynėmis (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina) stiprinimas, įskaitant ES išorės santykių tarnybos stiprinimą veiklai šioje srityje bei efektyvus ES išorės sienų valdymas, įskaitant kovą su nelegalia migracija bei kontrabanda.

Pirmininkavimo metu Lietuva surengs daugiau nei 3000 posėdžių, susitikimų, konferencijų. Iš jų – apie 200 vyks Lietuvoje. Mūsų šalies vietos savivalda ir delegacija Regionų komitete planuoja suorganizuoti septynis renginius – Regionų komiteto Biuro posėdį (rugsėjo 3 d., Vilnius), Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžių konferencijos (CORLEAP) metinį susitikimą (Vilnius, rugsėjo 3 d.), Gamtinių išteklių (NAT) komisijos (liepos 18-19 d., Kaunas) ir Aplinkos apsaugos (ENVE) komisijos (Vilnius, rugsėjo 2 d.) posėdžius, antros pagal dydį europinės politinės grupės regionų komitete – Europos liaudies partijos pasitarimą ir seminarą (spalio 17-18 d., Kaunas) bei vienos mažiausių politinių grupių – Europos Aljanso (rugsėjo 29-30 d., Panevėžio r.) bei ES strategijos „Europa 2020″ įgyvendinimui skirtą konferenciją „Išteklius taupanti Europa” (rugsėjo 2 d., Vilnius).
Be to Lietuva, kaip ES pirmininkaujanti šalis, yra pateikusi prašymą Regionų komitetui parengti nuomones dėl vietos ir regionų valdžių vaidmens stiprinimo skatinant energijos efektyvumo priemones viešojo ir privataus būsto sektoriuje, įskaitant dabartinių finansinių mechanizmų peržiūrą ir nuomonę dėl Europos Komisijos iniciatyvos „geresnis planavimas, geresnis lėšų leidimas”. Balandžio viduryje vykusio susitikimo su Regionų komiteto pirmininku R. L. Valkarseliu Siso (Ramόn Luis Valcarcel Siso) metu, užsienio reikalų viceministras, atsakingas už pirmininkavimą V. Leškevičius, įteikdamas šiuos prašymus taip pat pasiūlė Regionų Komitetui atkreipti ypatingą dėmesį į Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo vietos ir regionų lygmenyje aspektus.

Lietuvos regioninės politikos aktualijas pristatė vidaus reikalų ministerijos regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas G. Česonis, pažymėjo, jog ir naujajame laikotarpyje bus laikomasi Lietuvos, kaip vieno ES paramos regiono modelio. Tokiu būdu užtikrinamas aukštesnis ES paramos intensyvumo lygmuo. Prelegentas taip pat aptarė Nacionalinės regioninės plėtros tarybos bei regionų plėtros tarybų vaidmenį, funkcijas, jų didinimo perspektyvas, naujojo finansinio laikotarpio investicijų didžiuosiuose šalies miestuose bei regionuose planus.

Latvijos savivaldybių sąjungos generalinė sekretorė Mudytė Priedė (Mudīte Priede) aptarė Latvijos vietos savivaldos pasirengimą naujajai finansinei perspektyvai. Šiuo metu Latvijos savivalda aktyviai dalyvauja derybose su centrine vyriausybe dėl ES paramos poreikio ir panaudojimo modelio. Naujuoju finansiniu laikotarpiu šaltyje numatomos specialios programos socialiai remtiniems asmenims, taip pat miestų vystymuisi, mažų teritorijų vystymui. Latvijoje jau baigtos vidinės derybos dėl to, kiek paramos savivaldybės gaus 2014-2020 m. laikotarpyje. Šalyje palnuojma įgyvendinti 9 veiksmų programas aplinkosaugos, žemės ūkio, sektorines, žuvininkystės plėtros ir kt. Savo ruožtu centrinė valdžia nėra linkusi atiduoti sprendimoteisės savivaldai. Planuojant ES paramą šalyje buvo laikomasi nuostatos, kad visos savivaldybės gautų paramos dalį.

Estijos miestų sąjungos atstovas K. Kerman-Live (Kaimo Kärman-Liive), pristatydamas svarbiausius savo šalies vietos savivaldos siekius naujojoje finansinėje perspektyvoje akcentavo investicijų poreikį į įvairius švietimo, sporto ir kultūros objektus. Kita, esminių išlaidų reikalaujanti, Estijos viešojo sektoriaus sritis yra susijusi su geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimui reikalingos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimu ir plėtra. Pastaruoju aspektu Estija kiek atsilieka nuo Lietuvos, kuri jau šioje finansinėje perspektyvoje ženkliai modernizavo savas vandentiekio ir nuotekų sistemas.

Kitą vertus, Estijos vietos savivaldos atstovai, kalbėdami apie pasirengimą naujajam finansiniam laikotarpiui, pažymėjo „bendro vaizdo” trūkumą – t.y. šalyje iki šiol vyksta vidinės diskusijos dėl naujojo finansinio laikotarpio ES paramos panaudojimo prioritetų. Savo ruožtu, vietos savivalda pakankamai vieningai sutaria, jog vienu prioritetinių tikslų turi būti savivaldybėms tenkančių infrastruktūros išlaikymo kaštų mažinimas ir to siekti reikia per viešosios infrastruktūros modernizavimą ir energetinio efektyvumo didinimą. Be to vietos savivalda reikalauja, jog naujojoje finansinėje perspektyvoje prioritetu taptų ir vietos kelių, gatvių bei tiltų atnaujinimas, socialinės ir švietimo infrastruktūros modernizavimas, darnaus viešojo transporto bei informacinių ir komunikacijos technologijų plėtra.

Dar vienas tikslas, kurį Estija kelia sau naujojoje finansinėje perspektyvoje yra regioninio lygmens stiprinimas – savivaldybių bendradarbiavimo apskričių (maakond, jų iš viso yra 17) tobulinimas, geresnis politikos planavimas regiono, o ne nacionaliniame lygmenyje. Deja, šalies vyriausybė kol kas ignoruoja savivaldybių siekį, kad bent trečdalis regioninei politikai skirtų lėšų būtų leidžiamos remiantis regionų lygmenyje (t.y. tarp savivaldybių) pasiektų susitarimų pagrindu.

Daugiau nei trys dešimtys susitikimo dalyvių taip pat susipažino su Zarasų rajono savivaldybės įgyvendinamais investiciniais projektais, kurorto plėtra, ateities planais, apsilankė demontuojamoje Ignalinos atominėje elektrinėje. Visų trijų šalių atstovai priėmė sprendimą sekantį susitikimą kitais metais surengti Latvijoje.