LSA prezidentas R. Malinauskas dalyvavo seminare, skirtame Pavėluotų mokėjimų direktyvai apžvelgti
Naujosios Pavėluotų mokėjimų direktyvos (2011/7/ES) tikslas – užtikrinti, kad įmonės tarpusavyje atsiskaitytų ne vėliau kaip per 60 dienų, o viešosios institucijos su įmonėmis atsiskaitytų per 30 dienų.Šiuo metu už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius Lietuvoje yra taikomi 9,5 procentų metų palūkanų delspinigiai.
Pažymėta, kad dėl vėluojančių atsiskaitymų verslas neretai patiria apyvartinių lėšų trūkumą, o tai gali privesti net ir prie įmonės bankroto. Lietuvoje 2010-2012 metais apyvartinių lėšų trūkumas buvo viena dažniausių įmonių bankroto bylų iškėlimo priežasčių.
Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinis direktorato nuomone, Lietuvos rodikliai geresni už Europos Sąjungos vidurkį. Atsiskaitymas už prekes ir paslaugas tarp verslo įmonių ES valstybėse narėse vidutiniškai trunka 49 dienas, viešosios institucijos už prekes ir paslaugas atsiskaito vidutiniškai per 61 dieną (Pietų Europos šalyse – net per 140 dienų). Lietuvoje šie atsiskaitymai atitinkamai įvykdomi vidutiniškai per 47 ir 51 dieną, o, Europos atsiskaitymų indekso duomenimis, nuostoliai dėl pavėluotų mokėjimų 2012 m. Lietuvoje sudarė 3 procentus. Lietuvos valstybės institucijų biudžeto lėšų įsiskolinimai pagal praleistus terminus 2013 m. balandžio 30 d. sudarė 0,9 mln. litų, o savivaldybių – net 336,8 mln. litų.
LSA prezidentas R. Malinauskas seminare atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindo optimizmui dėl pradelstų kreditinių įsiskolinimų bus tik tada, kai Seimas ir Vyriausybė įgyvendins Lietuvos savivaldybių asociacijos ne kartą teiktus prašymus keisti savivaldybių biudžetų pajamų formavimą reglamentuojančius įstatymus. LSA prezidentas priminė, kad pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės metais apie 30 procentų sumažėjo atskirų savivaldybių pajamos, skirtos savarankiškoms funkcijoms (o būtent iš jų yra sumokama ūkio subjektams už prekes, paslaugas ir darbus).
