Rengiama naujojo laikotarpio Pietų Baltijos programa

2013-09-27 0 489 Views

Rengiantis naujajam, 2014-2020 m. ES finansiniam laikotarpiui, Europos Komisija pasiūlė, jog valstybės narės teritorinio bendradarbiavimo programų tikslus pasirinktų iš vienuolikos pasiūlytų teminių tikslų:
1. moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos;
2. informacinių ir ryšių technologijų prieinamumas, naudojimas ir kokybė;
3. mažųjų ir vidutinių įmonių bei žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas;
4. parama mažai anglies dioksido išskiriančioms technologijoms;
5. prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas;
6. aplinkosauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas;
7. tvaraus transporto skatinimas;
8. užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo didinimas;
9. socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu;
10. investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą;
11. institucinių pajėgumų stiprinimas.

Kiekvienas šių tikslų yra skiriamas į smulkesnius veiksmus (pvz. šeštasis teminis tikslas apima ir turizmo skatinimą). Savo ruožtu valstybės narės iš šių 11 tikslų turi pasirinkti iki 4, kuriems būtų skiriama ne mažiau 80 proc. kiekvienai teritorinio bendradarbiavimo programai numatyto biudžeto bei dar iki 4, kuriems kartu galima panaudoti iki 20 proc. programos biudžeto.

Šiuo metu yra rengiamos visos būsimojo finansinio laikotarpio teritorinio bendradarbiavimo programos bei vyksta valstybių narių ir partnerių derybos dėl šių tikslų.

Būsimosios Pietų Baltijos programos apimtis bei tikslai buvo aptarti š.m. rugsėjo 24-25 d. Rostoko (vok. Rostock) mieste vykusiame šios programos rengimo komiteto posėdyje. Intensyviame, dvi dienas trukusiame susitikime penkių šalių nacionalinės ir vietos valdžių atstovai mėgino suderinti skirtingus požiūrius į Pietų Baltijos regiono ateitį. Vienas sunkiausiai suderinamų klausimų – Danijos bei Švedijos akcentuotas poreikis užtikrinti teminę naujosios programos koncentraciją, t.y. pasiekti, kad programa pagrindinį dėmesį skirtų kiek galima mažesniam skaičiui prioritetų bei gerokai platesni Lietuvos ir Vokietijos požiūriai, jog programa turi sudaryti galimybę dalyvauti didesniam pareiškėjų skaičiui, kurie galėtų rinktis iš didesnio teminių sričių kiekio.

Diskusijose atsiskleidė pakankamai įdomios paralelės – derybinės pozicijos skyrėsi Rytų-Vakarų pagrindu – vakarinėje jūros pakrantėje esančios Švedija ir Danija siekė vienų, o rytinėje pakrantėje esančios Lietuva ir Vokietija – kitų tikslų. Programos valdančią instituciją ir jungtinį techninį sekretoriatą priglaudusios Lenkijos delegacija mėgino savo nuomonėje suderinti išsakytas nuomones, nors dažniau palaikydavo rytinės jūros pakrantės šalių poziciją.

Po ilgų diskusijų, šalys preliminariai sutarė, kad naujojo laikotarpio Pietų Baltijos bendradarbiavimo apibus sienos programa apims penkis prioritetus. Jais pasirinkti smulkių ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimas (teminė sritis Nr. 3), aplinkosauga ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimas (sritis Nr. 6), darnaus transporto skatinimas (7), užimtumo ir darbo jėgos judumo skatinimas (8) bei institucinių gebėjimų ir efektyvaus viešojo administravimo skatinimas (11). Toks sprendimas iš esmės atitiko Lietuvos siekius dėl prioritetų. Pažymėtina, jog bendradarbiavimo iniciatyvos likusiose dvejose Lietuvos prioritetinės įvardintose srityse – socialinės įtrauktiems skatinimas ir kova su skurdu (Nr. 9) bei investicijos į mokymąsi visą gyvenimą (Nr. 10) bus tinkamos įgyvendinti iš projektų, finansuojamų pagal vienuoliktąją teminę sritį.

Posėdžio metu pradėta institucinė diskusija dėl kitų esminių programos klausimų. Vienas tokių – rėminių arba strateginių projektų klausimas. Kai kuriose teritorinio bendradarbiavimo programose (pvz. Lietuvos-Lenkijos-RF Kaliningrado srities) tokie strateginiai projektai, vadinami tiesiog Didelės apimties projektais (angl. Large Scale Projects) padėjo išspręsti senas aplinkosaugos (pvz. vandenavalos įrenginių Nemuno baseine) ar transporto (pasienio tiltas per Nemuną) problemas. Tačiau ar naujoji programa, apimanti jūros skiriamas valstybes, turi numatyti tokių projektų galimybę? Kokius projektus reiktų priskirti šiai kategorijai? Ar tokie projektai turi būtinai apimti visas penkias programoje dalyvaujančias šalis? Kiek reikia reikalauti, kad teikiami projektai atitiktų ES Baltijos jūros regiono strategiją? Tai tik keletas klausimų, iškeltų posėdžio metu ir paliktų vėlesnei diskusijai.

Ne mažiau diskusijų sulaukė ir siūlymas programos struktūroje numatyti smulkių projektų fondą. Atskirose programose tokie fondai veikia, sudarydami galimybes teikti nedidelės apimties paraiškas, įgyvendinti projektus naudojantis supaprastintomis sąlygomis bei užtikrinti kad bendradarbiavimo abipus sienos nauda tektų ir smulkesniems pareiškėjams, NVO, bendruomenėms ir pan.

Nepaisant to, kad šalys iš esmės teigiamai įvertino tokio fondo perspektyvą, galutinis sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas, atsižvelgiant į tai, jog lieka daug neaiškumų, vienas kurių- dėl galimo tokio fondo administratoriaus. Kaip teigė Lietuvą posėdyje atstovavęs LSA patarėjas ES klausimais A. Gražulis, pastarasis klausimas yra itin aktualus, nes, kaip liudija daugelio teritorinio bendradarbiavimo programų patirtis, paprastai regionuose veikiančios nevyriausybinės organizacijos, euroregionų biurai susiduria su administracinių gebėjimų įgyvendinti tokius fondus trūkumu (puikus tokių sunkumų pavyzdys – šio laikotarpio Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo abipus sienos programoje veikęs smulkių projektų fondas, kurį administravo euroregiono „Nemunas“ Suvalkų biuras). Diskutuojant dėl smulkių projektų fondo, kilo nemaža ir kitų klausimų – pvz. Skandinavijos atstovai reikalavo numatyti gana aukštą smulkių projektų dydį – iki 100 000 eurų, tuo tarpu Vokietijos atstovai tam priešinosi, nurodydami, kad net ir Vokietijos nevyriausybinėms organizacijoms neretai kyla sunkumų avansu įgyvendinant gerokai smulkesnius – iki 30 000 eurų dydžio projektus.

Atsižvelgiant į pažangą rengiant programos dokumentus, šalys sutarė galutinį prioritetų sąrašą suderinti iki spalio vidurio. Iki lapkričio mėnesio turi būti parengta ir patvirtinta programos teritorijos socialinė ir ekonominė analizė, o lapkričio 26 d. vyksiančio programos metinio renginio metu planuojama surengti išsamias diskusijas šiais klausimais ir su projektų įgyvendintojais.

Kategorija:   Naujienos
Atgal