2014.01.28-1

Šalies savivaldybės vilioja turistus

2014-01-31 0 447 Views

Parodos atidaryme dalyvavęs šalies Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad turizmas Lietuvoje augo sparčiausiai iš visų Europos šalių: „Ši paroda dar kartą parodo, kad Lietuva eina teisingu keliu, kalbant apie turizmo plėtrą ir vystymąsi“. Jis aplankė savivaldybių turizmo ir informacijos centrų stendus, domėjosi lietuviškojo turizmo galimybėmis.

Septynios Klaipėdos regiono savivaldybės turizmo galimybes ir paslaugas pristatė bendrame stende „Lietuvos pajūris“. Klaipėdos rajono prisistatymo pasididžiavimas – senovinis plokščiadugnis kuršių laivas – reisinė, kurį planuojama baigti statyti rugpjūtį. Didelio susidomėjimo sulaukė edukacinė programa „Žuvies kelias“ su tokio paties pavadinimo mažuoju kruizu, kuris rengiamas kartu su Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybėmis.

Kalbintas Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas teigė, kad turizmo plėtojimas yra viena iš strateginių ūkio šakų: „Plečiame turistinę veiklą, restauravome žvejo sodybą Drevernoje, kur galės lankytis norintys susipažinti su Pamario kraštu. Rengiame detaliuosius planus ir planuojame statyti žvejų prieplauką Karklėje, prie Baltijos jūros. Yra parengtas 3 km ilgio dviračių tako projektas, kurio vertė 15 mln. litų. Jį įgyvendinus į Karklės kaimą pritrauksime gerokai daugiau turistų, dviratininkų, kurie važiuoja iš Palangos iki Klaipėdos ir toliau“. Meras teigė, kad Klaipėdos regiono savivaldybės yra parengusios galimybių studiją „Vakarų krantas“, kur numatyta dviračių takais sujungti Gargždus, Klaipėdą ir Kretingą, Klaipėdą ir Šilutę, Priekulę. Studijoje numatyta plėsti elektromobilių transportą. Taip pat su septyniomis regiono savivaldybėmis sieks, kad iš Palangos oro uosto atsirastų tiesioginis aviareisas į Londoną.

Šilutės meras Šarūnas Laužikas sakė, kad „Šilutė be vandens – ne Šilutė“, todėl ir ji reklamuojanti naują Kuršių marių navigacinį žemėlapį. Šilutės krašto ateitį meras sieja su dar neišnaudotu gamtos stebėtojų turizmu. Paukščių migracijos kelias per Kuršių marias yra vienas didžiausių pasaulyje, tad čia jis mato dar neišsemtus turistinės rinkodaros aruodus: „Norime pritraukti paukščių stebėtojus iš viso pasaulio. Didžiojoje Britanijoje už tai, kad pamato retą paukštelį, sumoka po 10–15 tūkstančių. Jei sukurtume gerą produktą, gerai jį išreklamuotume, darbo turėtume visi.“

Neringa taip pat skaičiuoja artėjančio sezono naujoves: nauji vandens maršrutai, atnaujinti dviračių ir pėsčiųjų takai, kurorto erdvės, plečiamos bevielio interneto ryšio zonos. Neringiškiams parodoje talkino Kuršių nerijos pusiasalio aktyvaus laisvalaikio galimybes parodoje pristatęs krepšininkas Renaldas Seibutis. Kalbinto Neringos mero Dariaus Jasaičio pirmieji žodžiai buvo „tiltas bus“. Jis teigė, kad Neringai tenka svarbiausias uždavinys – sezoniškumo naikinimas, o tam reikia gerinti regiono pasiekiamumą: „Artimiausias projektas – keltas Nida–Klaipėda, kuriuo bus galima per dvi valandas, su sustojimu Juodrantėje, atvykti į Nidą. Stipriai judiname raketos Kaunas–Nida paleidimą. Savivaldybė ketina dotuoti išlaidų bilietams padengimą. Manau, šią vasarą nusileidimo aikštelė pradės veikti lėktuvėliams. Norime, kad Klaipėda būtų pasiekiama ir traukiniu Maskva–Klaipėda.“ Meras tvirtino, kad žiemą, kai marios užšalusios, sulaukia įvažiuojančių automobilių į Kuršių neriją tiek pat, kiek vasarą, ir pasakojo, kas šiuo metu Neringoje yra gražaus: „Puikus, storas ledas ant marių. Pas mus į svečius yra atvykusi stinta. Pats po darbo per pusvalandį pagavau 31 stintą. Vasario 22–23 d. kviečiame į „Stintapūkio“ šventę. Vešime nemokamai visus ant ledo parodyti, kaip žvejai tinklais gaudo stintas ir kita.“

Pagėgių krašto turizmo informacijos centras taip pat su pasididžiavimu pristatė naujieną – 40 vietų vandens autobusą, skirtą turistams plukdyti, pristatant jiems Mažąją Lietuvą. Todėl šiemet naujas turizmo sezonas krašte prasidės vandens autobuso krikštynų švente, kuri įvyks birželio 22 d. Nemune, Rambyno kalno papėdėje. Apsirėdęs kapitono uniforma vietos veiklos grupės ,,Pagėgių kraštas“ administracijos vadovas Sigitas Stonys pasakojo apie trimarano tipo pontoninio laivo, kurio grimzlė tebus iki 35 cm, galimybes plaukti Nemuno, Gėgės, Jūros upėmis: „Kadangi laivas gali priplaukti prie bet kokio kranto, juo bus galima ne tik apiplaukti vaizdingas vietas, bet ir lengvai stabtelėti. Pas mus labai aktyvios kaimų bendruomenės, kurių savivaldybėje yra 19, pusė jų užsiima įvairiausiais verslais, kuria rankų darbo gaminius. Laivui pradėjus kursuoti po kraštą joms atsiras dar viena galimybė realizuoti savo produkciją.“ Savo stende Pagėgių kraštas pristatė ne tik turizmo išteklius, bet ir kultūros paveldą, senosios Prūsijos lobius – natūralias žolelių arbatas iš Mažosios Lietuvos.

Anykštėnų stendas šiemet viliojo šūkiu: „Stabdyk arklius – atsipūsk Anykščiuose“. Ekspozicijos ašis – maršrutas „Purpuriniu vyno keliu“, aktyvių pramogų maršrutas „Aplenk vėją“; moksleiviams – „Ristele po Anykštiją“, šeimai – dviejų dienų „Prisijaukink žirgelį!“, asmeninėms šventėms – „Surask laimės pasagą!“.

Meras Sigitas Obelevičius teigė, kad Anykščiuose yra ką veikti: „Anykščiai pasižymi dviem dalykais: turizmu vaikams, t. y. literatūriniu turizmu, nes esame rašytojų kraštas. Antra, nė viena savivaldybė mums neprilygsta aktyvaus turizmo atžvilgiu. Pas mus praktiškai yra visos aktyvaus turizmo rūšys: jodinėjimas, kartingas, baseinas, kalnas su žiemos pramogom ir vasaros rogėm, kukurūzų labirintai, laipynės, baidarės. Gaila, kad mums trūksta lėšų ir įdirbio pasireklamuoti. Žmonės dažnai atvažiuoja vienai dienai, nori viską išbandyti ir nebesuspėja per dieną. Tad Anykščiuose vasarą reikia sustabdyti arklius, pabūti 2–3 dienas ir išbandyti visas pramogas, padalyvauti šventėse. Vien miesto šventės floristinių kilimų konkursas yra išskirtinis, manau, net Europos mastu, kaip ir šventė „Bėk, žirgeli“, kai vienu metu gali pamatyti visas žirginio sporto rūšis.“ Anykščių TIC direktorius Rimantas Sereičikas teigė, kad viena siūlomų naujienų – SPA paslaugos po mėnesio pradėsiančiame veikti naujame keturių žvaigždučių viešbutyje „Vilnius –Anykščiai“, vienu metu galėsiančiame priimti daugiau kaip 120 žmonių.

Tauragės turizmo ir verslo informacijos centras pristatė rajono turizmo, poilsio paslaugas, maršrutus, lankomus objektus savivaldybėje. Parodoje lankėsi Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, mero pavaduotojas, Aplinkosaugos, turizmo ir ryšių su užsieniu komiteto pirmininkas Silverijus Statkus ir kiti. Pasak mero, šiais metais savivaldybė taip pat pasinaudojo puikia galimybe ir pristatė šalies gyventojams ir svečiams iš užsienio, planuojantiems atvykti į mūsų miestą bei regioną, turizmo ir pramogų paslaugas, prasmingo laisvalaikio praleidimo ir poilsio su šeimomis galimybes, suteikė galimybę pamatyti išgražėjusias seniūnijas, Pagramančio regioninį parką, rajono kultūros paminklus ir paveldo objektus. Tauragiškiai teigė, kad plėtodami aktyvųjį turizmą tikisi pritraukti ir užsieniečių. Mat dabar į užsienį emigravę tautiečiai dažnai grįžta su kolegomis iš užsienio, ir juos domina kaip tik aktyvaus laisvalaikio praleidimo formos.

Kelmės rajone teikiamas paslaugas ir turizmo galimybes, suvieniję jėgas, lankytojams pristatė rajono savivaldybės, Kražių kultūros centro, TIC, Tytuvėnų piligrimų centro ir Tytuvėnų regioninio parko darbuotojai. Žemaitijai skirtoje erdvėje Kelmės stendas išsiskyrė atrakcija – loterija, kurios metu dalyviai ne tik buvo vaišinami saldainiais, bet ir turėjo atsakyti į klausimą apie kraštą. Čia savo žinias išmėgino Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, prisiminusi, nuo ko kilo Tytuvėnų miestelio pavadinimas, o Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis į loterijos klausimą, kiek regioninių parkų įeina į rajono teritoriją, šypsodamasis atsakė, kad keturi.

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras pristatė rajono stendą „Keliauk laiku Jurbarko krašte“, o kultūros centro šokėjai, pasipuošę didikų kostiumais, parodos lankytojams dovanojo istorinius ir retro pasirodymus. „Turime labai seną kultūros ir istorijos paveldą. Šiuolaikiniai projektai keičia visą rajono veidą, norime, kad turistas pažintų ir garbingą mūsų praeitį, kad keliaudami šiuolaikinėmis dviračių trasomis jie galėtų pažinti ne tik šiandieną, bet ir istorinę praeitį. Pristatomas naujai parengtas filmas, dviračių trasos, Jurbarko dvaro istorija. Pirmą kartą dalyvauja Smalininkų senovinės technikos muziejus ir jo savininkas Justinas Stonys, sukaupęs 22 tūkstančius eksponatų. Jis gausiai lankomas, bet dar mažai žinomas. Nekuklu būtų girtis, bet Europoje tokio nėra. Savininkas kaip tik dabar su savivaldybe sprendžia klausimą, kaip jį praplėsti, kad būtų prieinamas plačiau visuomenei“, – pasakojo Jurbarko rajono meras Ričardas Juška. O Smalininkų senovinės technikos lobius – pirmąją spausdinimo mašinėlę, elektros srovės generatorių, žemės dirbimo kaplį ir kita – pristatė J. Stonys. Didelio lankytojų susidomėjimo sulaukė Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro vaizdo terminalas, kviečiantis keliauti po Jurbarko kraštą virtualiu būdu. Paspaudus pasirinktas nuorodas buvo pateikiamos nuotraukos, informacija apie lankytinas vietas ir kaimo turizmo sodybas.

Ingrida Vėgelytė
„Savivaldybių žinios“

Kategorija:   Naujienos
Atgal