2014.04.14 2

Dėmesio centre – investicijų pritraukimas

2014-04-18 0 469 Views

Svarstyta apie priemones, kurios skatintų savivaldybes veiksmingiau siekti pritraukti investuotojus ir kurti naujas darbo vietas. Nustatyta, kad esama savivaldybių biudžetų formavimo tvarka pakerta, demotyvuoja bet kokias verslo skatinimo iniciatyvas.

Sprendimų paieška

Seimo narės A. Bilotaitės nuomone, reikia keisti esamą savivaldybių biudžetų sudarymo tvarką. „Būtina užtikrinti, kad savivaldybių biudžetai tiesiogiai priklausytų nuo sėkmingos jų ūkio subjektų veiklos, savivaldybės teritorijoje plėtojamo verslo ir darbo vietų skaičiaus – siūlomą principą pristatė A. Bilotaitė. – Realiausias būdas įgyvendinti šį principą yra surenkamo gyventojų pajamų mokesčio apribojimų panaikinimas. Šiandien metinį biudžeto planą viršijusi savivaldybė kitais metais nebegauna iš valstybės biudžeto tokios sumos, kokia viršijo planą. Ši tvarka atima iš savivaldybės bet kokią finansinę motyvaciją stengtis pritraukti investuotojus.“

Verslo sektoriaus atstovai kaip vieną svarbiausių problemos priežasčių nurodė savivaldybių finansinio savarankiškumo nebuvimą. Lietuvos pramonininkų asociacijos prezidento Roberto Dargio nuomone, svarbiausia priežastis, kodėl sunku vystytis savivaldybių ekonomikai, yra finansai, silpnai išvystyti rizikos fondai ir verslo baimė investuoti.

Telšių rajono meras Vytautas Kleiva nesutiko su kai kuriais diskusijoje pasakytais teiginiais: „Kas, jei ne regioninių miestų savivaldybės, labiau suinteresuotos plėsti ir puoselėti vietinį verslą? Žinoma, mes negalime atlikti viso darbo už verslininkus, tačiau esame suinteresuoti, kad mūsų mieste ir regione būtų kuriamos naujos darbo vietos, čia liktų gyventi jauni ir perspektyvūs žmonės. Mes savo jėgomis, savo ryšiais ieškome investuotojų. Visiškai nesutinku su teiginiu, kad savivaldybės nesuinteresuotos pritraukti verslą ir auginti ekonomiką.“

LSA direktorės Romos Žakaitienės požiūriu tai galima pasiekti, jei bus sustabdytas savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio procento mažinimas ir savivaldybių biudžetų savarankiškų pajamų augimo ribojimas. Pastaruosius ketverius metus nustatant savivaldybėms tenkantį GPM procentą iš savivaldybių buvo atimamas visas planuojamas GPM įplaukų natūralus augimas ir atiduodamas tik valstybės biudžetui. Dėl to atsirado pradelsti dideli kreditiniai įsiskolinimai, kurie trukdo ir verslo, ir darbo vietų vietų plėtrai. Atsižvelgiant į tai, LSA siūlo kuo skubiau keisti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir neriboti savivaldybių pajamų augimo.

Netenkina biudžetai

Didžiuma diskusijoje dalyvavusių merų laikosi nuomonės, kad rimčiausia problema yra menkas savivaldybių savarankiškumas nustatant mokesčių dydį ir disponuojant jų pajamomis.

LSA yra pateikusi Finansų ministerijai savivaldybių biudžetų optimizavimo variantų. Tarp jų – pasiūlymas sugrąžinti iki 2011 m. taikytą gyventojų pajamų mokesčio procento, tenkančio savivaldybių biudžetams, nustatymo metodiką ir panaikinti savivaldybių biudžetų savarankiškų pajamų augimo ribojimą.

Pasak Rimanto Čapo, LSA direktoriaus pavaduotojo-patarėjo savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais, ne pati geriausia išeitis – jeigu savivaldybės, nematydamos kitos išeities, imtų didinti jų kompetencijoje esančius nekilnojamojo turto mokestį iki 3 proc. ir žemės bei žemės nuomos mokestį iki 4 proc.

Mažėjant viešojo sektoriaus pajamoms, valstybės valdžios ir valdymo institucijoms gali kilti pagundos dar labiau plėsti mokesčių bazę, didinti galiojančius mokesčius ar įvesti naujus.

Galima daryti ir išvadą, kad viena geriausių alternatyvų ir prevencinių priemonių, kovojant su šešėlinės ekonomikos apraiškomis, yra nedideli mokesčiai ir stabili, retai keičiama mokesčių sistema. Didelė dalis pasaulio ekonomistų geriausia formule pripažįsta tokią: pakankamai nedideli ir retai keičiami mokesčiai bei stabili šalies valiuta didina pasitikėjimą ir pamatuotus lūkesčius bei sukuria augančio turto ir didesnės gerovės aplinką. Tokią situaciją galima prilyginti net paprotinei teisei – būtinai sąlygai, kad verslas galėtų klestėti be ypatingų baimių dėl ateities perspektyvų.

Didesni pasitikėjimas ir pamatuoti lūkesčiai yra ne tik vieni esminių verslo ir ekonomikos augimo paskatų. Jie gerokai nulemia ir valdžios populiarumą, ir politinį stabilumą.

Todėl mokesčių stabilumas turi išlikti bent tikslu silpnybę (mokesčių nestabilumą) paversti Lietuvos stiprybe ateityje.“
Diskusijos dalyviai sutarė, kad būtinas nacionalinis susitarimas ir bendradarbiavimas norint pasiekti pokyčių kuriant darbo vietas atsiliekančiose savivaldybėse.

Jurgis Ambrazas
„Savivaldybių žinios“

 

Kategorija:   Naujienos
Atgal