Lietuvos savivaldybės nebenori būti išlaikytinėmis

2014-10-01 0 396 Views

 

Šiuo metu visų šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių įsiskolinimai jau yra perkopę 2 mlrd. litų. Ypač grėsmingai auga pradelsti įsiskolinimai verslui už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas bei prekes. Per penkerius pastaruosius metus šie įsiskolinimai padidėjo triskart ir dabar sudaro daugiau nei 400 mln. litų. Kai kurių savivaldybių skolos jau priartėjo prie skolinimosi limitų – kas antrai savivaldybei yra apribotos skolinimosi investiciniams projektams, vykdomiems be ES paramos, teisės.

Skolinasi ES projektams
Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas pabrėžė, kad savivaldybės skolinasi lėšas ne jas „pravalgyti“, bet būtinoms investicijoms į regiono plėtrą. Pasvalio savivaldybės, kuriai yra nustatytas 25 mln. litų skolinimosi limitas, skola šiuo metu siekia 11 mln. litų. Didžiąją jos dalį sudaro lėšos, kurios buvo skolinamos ES projektams įgyvendinti. „Pagal esamą tvarką, savivaldybės savo lėšomis (15 proc.) turi prisidėti įgyvendinant ES struktūrinių fondų projektus. Šie projektai yra itin svarbūs regionui, todėl kad galėtume juos įgyvendinti tenka skolintis, o skolas reikia dengti iš savivaldybės savarankiškoms funkcijoms skirtų pinigų, kurių ir taip nepakanka. Tokiu būdu savivaldybės patenka į užburtą ratą. Plėtros projektų negali atidėti, nes nuo jų priklauso regiono ateitis, tačiau nėra iš ko išmokėti skolas ir jos nuolat didėja“.

 

„Pašalpų“ sistema – po krizės
Savivaldybių biudžetas šiuo metu yra formuojamas iš prognozuojamų savarankiškų pajamų (Finansų ministerija kasmet nustato gyventojų pajamų mokesčio dalį) ir iš valstybės biudžeto skiriamų dotacijų, kurių viena dalis skiriama valstybės perduotoms funkcijoms vykdyti, kita – bendroji dotacijos kompensacija – skiriama kompensuoti skirtumą, susidarantį tarp savivaldybės surenkamų mokestinių pajamų ir savarankiškoms funkcijoms vykdyti reikalingų lėšų.

„Iki krizės gyventojų pajamų mokesčio prieaugį dalijosi savivaldybių ir valstybės biudžetai ir savivaldybės visai neblogai tvarkėsi. Tačiau, krizės metais pakeitus tvarką, dabar visas pajamų prieaugis keliavo į valstybės biudžetą, o dalis jo grįžo kaip „pašalpa“ toms savivaldybėms, kurios nesuduria galo su galu. Gaunančių „pašalpą“ šiemet yra net 53 savivaldybės. Tokia tvarka iš principo ydinga, nes ji demotyvuoja savivaldybes siekti pačioms surinkti daugiau pajamų. Kam rajone kurti naujas darbo vietas, jei finansinės naudos nejausi? Papildomas pajamos keliaus į valstybės biudžetą ir bus paskirstytos kaip dotacija toms, kurios nesurenka net planinių pajamų. Tad ir prasmės nėra stengtis daugiau uždirbti, nes to finansinio prieaugio tau nepaliks. Bet jeigu dėl kažkokių pateisinamų ar nepateisinamų priežasčių nesurinksi reikalingų pajamų – trūkumą tau kompensuos. Taip savivaldybės yra verčiamos tapti bejėgėmis išlaikytinėmis“.

Savivaldybės savarankiškos pajamos nuosekliai mažėjo ir atitinkamai augo savivaldybėms skiriama bendrosios dotacijos kompensacija, kuri šiemet sudaro 343 mln. litų.

Daugiau finansinio savarankiškumo
Seimas šiuo metu svarsto savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisas, kurios numato iš dalies keisti esamą tvarką. Planuojama sugrąžinti iki krizės taikytą formulę, pagal kurią apskaičiuojamas gyventojų pajamų mokesčio procentas, tenkantis savivaldybėms. Priėmus pataisas, savivaldybėms liktų daugiau surinktų pajamų dėl ekonomikos augimo.

Tačiau, kaip atkreipia dėmesį R. Žakaitienė, šios pataisos 2015 m. naudingos bus tik 14 savivaldybių –kurioms nereikės bendrosios dotacijos kompensacijos. Likusioms, augant jų savarankiškoms pajamoms, atitinkamai yra sumažinama iš valstybės biudžeto skiriama kompensacija (BDK) , todėl realios pajamos liks kaip buvusios.

Kad finansinė situacija gerėtų visoje savivaldoje, pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovės, būtina atsisakyti bendrosios dotacijos kompensacijos ir vietoje jos įtvirtinti naują, nekintamos vertės finansinį šaltinį: „Lietuvos savivaldybių asociacija siūlytų ją pakeisti bendrąja dotacija, kuri nebūtų keičiama kintant savarankiškoms savivaldybių pajamoms. Planuojant šį pajamų šaltinį kitąmet iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti 107 mln. litų, tačiau pajamų augimą pajustų visos savivaldybės. Matydamos realų augimą, savivaldybės būtų labiau suinteresuotos vykdyti mokestinių pajamų surinkimą ir mažinti biudžeto deficitą“.

„Pinigai turi likti ten, kur jie yra uždirbami“
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat pritaria, kad savivaldybės turi būti motyvuojamos siekti daugiau finansinio savarankiškumo: „Šiandien pribrendo reikalas sukurti sistemą, kad savivaldybės ne gautų perskirstytas pajamas, bet kad joms liktų daugiau to, ką jos sugeba pačios užsidirbti. Dabar savivaldybės praktiškai užsiima vien tuo, jog turi spręsti socialines problemas užuot ieškojusios būdų, kaip skatinti regiono ekonominį augimą ir vietos bendruomenės verslumą, kaip pritraukti investicijų ir kurti naujas darbo vietas. Savivaldybės nėra suinteresuotos to daryti, nes papildomai surinktos lėšos jų biudžeto nepasiekia. Pinigai turi likti ten, kur jie yra uždirbami, kur yra darbo vietos“.

 

Daugiau informacijos:
Simona Žadvidaitė
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė viešiesiems ryšiams
Mob. tel. 8 618 58 706

Kategorija:   Naujienos
Atgal