Verslo vadovams pristatyti savivaldybių siekiai augti ekonomiškai
Sausio 7 dieną Vilniaus Verslo vadovų klubo nariu susitikime klubo vedančiojo Valdemaro Katkaus pakviesta pristatyti Lietuvos savivaldybių būklę, naujoves ir perspektyvas LSA direktorė pabrėžė, jog siekdamos kuo daugiau savarankiškumo savivaldybės taip tikisi uždirbti ir daugiau pajamų, o didėjančio biudžeto naudą tiesiogiai pajustų kiekviena bendruomenė – augtų užimtumas, verslumas, didėtų investicijos.
Pristačiusi klubo nariams pagrindines savivaldybių problemas – pradelstus įsiskolinimais verslui, sumažėjusias savarankiškas pajamas, ekonominės krizės pasekmes ir ydingą bendrosios dotacijos kompensacijų poveikį savivaldybių verslumo bei investicijų paieškai – R.Žakaitienė kalbėjo ir apie pokyčius, kurie turėtų padėti savivaldybėms išbristi iš skolų ir geriau subalansuoti finansinę padėtį.
Vienas iš tokių pokyčių – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisos, kurios leis gyventojų pajamų mokesčio prieaugį dalintis ir valstybės, ir savivaldybių biudžetams. Tai reiškia, kad savivaldybėms liks daugiau surinktų pajamų ir jos nebemažės didėjant įplaukų prognozei.
Numatoma, kad savivaldybių pajamos 2015 metais iš visų šaltinių sudarys 2,221015 mlrd. Eurų ( apie 7,669 mlrd. Litų). Dėl padidėjusių įpareigojimų savivaldybių biudžetams tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis padidinta 5,62 procento ir sudaro 72,8 procento. GPM padidėjo dėl to, kad savivaldybėms buvo perduotos kompensacijos už šilumą ir karštą vandenį, didėjo minimali mėnesinė alga, didės minimalūs tarnybiniai koeficientai.
Pasak R.Žakaitienės, kita svarbi 2015 metų naujovė ta, kad savivaldybių biudžeto pajamoms bus priskiriamos valstybės institucijų asignavimuose numatytos valstybės biudžeto dotacijos, susijusios su savivaldybių savarankiškomis funkcijomis, pavyzdžiui – Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, iki šiol buvusios Susisiekimo ministerijos biudžete, atsidurs savivaldybių biudžete. Tai lemia savivaldybių biudžetų pajamų augimą apie 200 mln. eurų (9,8 procento).
Klubo nariai domėjosi ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimu regionų ir savivaldybių plėtrai, aiškinosi, kuo skiriasi buvusios ir naujosios ES struktūrinės paramos investicijos. Nemažai dėmesio diskusijoje buvo skirta ir artėjantiems tiesioginiai merų rinkimai.
