Lietuvos delegacija dalyvavo 28-ojoje Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongreso sesijoje
Remiant Kongresui Ukraina pradėjo įgyvendinti ambicingas decentralizacijos reformas, kurių tikslas sustiprinti vietinės ir regioninės valdžios struktūras. Reformas planuojama vykdyti nepaisant karinio konflikto šalies rytinėje dalyje. Pirmieji reformų rezultatai pristatyti Kongrese kovo 25 d. Diskusijų metu Kongreso nariai pasveikino Ukrainos pažangą, pažymėjo, kad vykstantys decentralizacijos procesai yra alternatyva separatizmui ir gali padėti apsaugoti šalį nuo susiskaldymo. Taip pat buvo pažymėta, kad procesai galėtų vykti greičiau, ypač lėtai juda klausimai susiję su Konstitucijos ir įstatymų keitimu. Kongreso nariai savo pasisakymuose pabrėžė, kad labai svarbu reformas pabaigti šiais metais bei pasiruoši spalį vyksiantiems vietinės valdžios rinkimams, numatyti specialias taisykles separatistų kontroliuojamiems Donecko ir Luhansko regionams. Diskusijų metu išsiskyrė Ukrainos ir Rusijos federacijos atstovų nuomonės dėl situacijos rytų Ukrainoje. Tarp abiejų šalių atstovų vyko aštrios diskusijos dėl gyventojų padėties separatistų kontroliuojamuose regionuose, dėl Krymo totorių padėties po aneksijos.
Kongreso metu didelis dėmesys skirtas ir vienai aktualiausių šių dienų problemų – terorizmo Europos miestuose grėsmei. Sesijoje buvo priimta rezoliucija ir rekomendacijos dėl vietos ir regionų valdžių vaidmens užkertant kelią radikalizmui. Kongreso nariai akcentavo, kad nesenai įvykusios teroristų atakos Briuselyje, Kopenhagoje, Tunise parodė, kad ši grėsmė yra kaip niekada aktuali, ir turi būti imamasi bendrų veiksmų visuose valdymo lygiuose. Kova su terorizmu neturėtų būti vien tik nacionalinės valdžios rūpestis, vietos ir regioninės valdžios atstovai taip pat turi aktyviai prisidėti prie šios problemos sprendimo. Atsižvelgiant į tai, sesijos metu buvo pasiūlyta naujame tarybos veiksmų plane 2015-2017 metams numatyti priemones ir šaltinius vietos ir regionų valdžios kovai su ekstremizmu ir radikalizmu.
Dalis Europos savivaldybių susiduria su migracijos problemomis. Migracijos srautus pastaruoju metu labiausiai įtakoja kariniai konfliktai ir politinės situacijos nestabilumas Vidurio Rytuose ir Afrikos šalyse. Migracijos srautų suintensyvėjimas turi didelį poveikį Viduržemio jūros pakrantėje esančioms savivaldybėms. Savivaldybės yra tiesiogiai susijusios migrantų ir pabėgėlių aprūpinimu būtinosiomis paslaugomis – sveikatos apsauga, švietimu ir atliekų tvarkymu. Kongreso metu buvo išsakyta nuomonė, kad Europa turi kuo greičiau priimti bendrą prieglobsčio politiką, nes šiuo metu visos su migracija susijusios problemos gula ant vietinės valdžios pečių. Akcentuota, kad pabėgėlių svajonės apie geresnį gyvenimą tampa košmaru Europos savivaldybėms.
Kongrese taip pat buvo pristatytos rekomendacijos dėl vietos ir regionų demokratijos Lenkijoje, Norvegijoje ir Graikijoje. Pastebėta, kad funkcijų finansavimas turėtų nevaržyti savivaldybių kompetencijų įgyvendinant paskirtas užduotis.
Kongrese dalyvavo Lietuvos delegacijos nariai – Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas ir Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas.
