Tokį sprendimą priėmė Vyriausybė sausio 6 dieną, trečiadienį. Sprendimas sudaryti du skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionus yra vienas iš parengiamųjų darbų ruošiantis kitam Europos Sąjungos (ES) finansiniam laikotarpiui, pranešė Vyriausybė.
ES finansinės investicijos skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionams – mažiau išvystytiems, pereinamiesiems ir labiau išvystytiems – nėra vienoda. Planuojant paramos dydį, naudojami pagal dabar galiojantį ES teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių suskirstytų regionų statistiniai duomenys. Pagal šį klasifikatorių Lietuva laikoma vienu regionu.
Vilniaus regionas, kuriame koncentruojasi pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos, valdžios sektoriaus įstaigos, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai kelia į viršų. Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis Vilniaus regione šiuo metu gali siekti iki 110 proc. ES vidurkio. Likusioje Lietuvos dalyje vienam gyventojui tenkanti BVP dalis 75 proc. ES vidurkio nesiekia ir nelabai tikėtina, kad artimiausiais metais sieks.
Neatlikus jokių veiksmų Lietuva būtų priskirta pereinamųjų regionų kategorijai, ir ES skiriama parama sumažėtų iki 60 proc. buvusios apimties – nuo 6,8 iki 4,1 mlrd. eurų.
Panaši praktika – turėti atskirą sostinės regioną – yra daugelyje ES valstybių.
Pasak pranešimo, sudaromi ne administraciniai, o statistiniai regionai, todėl kasdieniniame gyvenime ir veikloje pokyčių nepajus nei gyventojai, nei įmonės, nei institucijos.