Briuselyje – apie socialinio dialogo skatinimą vietos valdžios lygiu
Konferencija pabaigė projektą „Naujųjų ES valstybių narių dalyvavimo socialiniame dialoge gebėjimų stiprinimas“, kuriame dalyvavo įvairių viešųjų paslaugų tiekėjų atstovai iš 12 valstybių narių, įstojusių į ES po 2004 metų.
Renginyje dalyviai buvo supažindinti su analize apie socialinių partnerių įsitraukimą į socialinį dialogą bei šių partnerių ES lygiu pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių įgyvendinamą. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos valstybėse, socialinis dialogas kol kas įtraukia nepakankamai darbuotojų bei darbdavių atstovų, todėl jis įvardinamas kaip silpnas ir nevientisas.
Socialinis dialogas yra svarbiausia Europos socialinio modelio dalis, užtikrinanti socialinių partnerių (Lietuvos atveju – darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės) interesų pusiausvyrą bei lygybe pagrįstą dalyvavimą sprendžiant socialinius – ekonominius klausimus.
Pasak LSA direktorės R. Žakaitienės, siekiant įtraukti vietos savivaldos institucijas į socialinį dialogą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu Lietuva galėtų remtis Skandinavijos šalių pavyzdžiu.
Konferencijos pranešėjai pabrėžė, kad socialinių partnerių bendradarbiavimas turi būti paremtas ne principu „iš viršaus į apačią“, o atvirkščiai – „iš apačios į viršų“, o socialiniai partneriai turi patys imtis iniciatyvos bendradarbiauti. Gera pradžia galėtų būti socialiniams partneriams atstovaujančių organizacijų ES mastu pasirašyti tarptautiniai susitarimai, pavyzdžiui, „Susitarimas dėl įtraukios darbo rinkos“ arba „Veiksmų rinkinys skatinant jaunimo įdarbinimą“, ir jų įgyvendinimas nacionaliniu lygiu. Minėtas tyrimas atskleidė, kad nedaugelis iš naujųjų ES valstybių narių turi tokius bendradarbiavimo dokumentus.
Europos Komisija taip pat ėmėsi iniciatyvos skatinti valstybėse narėse socialinį dialogą: planuojama, kad Olandijos pirmininkavimo ES Tarybai metu bus patvirtintos Tarybos išvados, kuriomis valstybės narės bus paragintos skirti didesnį dėmesį socialinio dialogo skatinimui.
