Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime – diskusijos apie Lietuvos regionų ateitį

Pasak ekonomisto R. Kuodžio, nemažai investuojama į infrastruktūrą projektus, kurie esą „beprasmiai“ ir „neduoda realios naudos“. Šiauliuose dirbantis verslininkas Kęstutis Juščius siūlė vietoje didelių projektų ieškoti racionalesnių, vietinių sprendimų, tokių kaip, pavyzdžiui, turto mokesčio didinimas, kuris priverstų verslą pasvarstyti, ar verta statyti naują biurą didžiuosiuose miestuose, ar vietoje to investuoti į pigesnį nekilnojamąjį turtą regione.

LSA direktorė ragino vertinat regionų ateitį neapsiriboti vien ekonominiu kriterijumi, o stengtis įžvelgti tai, kas ne mažiau svarbu žmonių gyvenimo kokybei – švietimą, medicinos paslaugas, socialinę aplinką.

„Atsižvelgus į Lietuvos demografinę situaciją būtų prasminga regionuose teikti paslaugas, patrauklias vyresnio amžiaus žmonėms. Jie senatvėje galėtų rinktis gyvenimą nebūtinai Vilniuje ar Klaipėdoje, ir tai galėtų stipriai pakeisti tam tikrus regionus“, – pavyzdį pateikė R. Žakaitienė.

Panašias mintis diskusijoje išsakė ir Kauno vicemeras Simonas Kairys, teigęs, jog šalies savivaldybės ir regionai turi nustoti lygintis su Vilniumi. S. Kairio teigimu, patrauklių darbo vietų kūrimas yra didžiausias iššūkis net ir Kaunui, o ši problema dar didesnė mažuose miestuose, galinčiuose pasigirti puikia infrastruktūra, neperpildytomis mokyklomis ir pigiu būstu vaizdingose vietose, tačiau stokojančiuose galimybių jauniems žmonėms realizuoti save.

Kas antrus metus rengiamame Pasaulio lietuvių jaunimo festivalyje vyko diskusijos ir kitomis politikos, verslo, mokslo bei kultūros temomis, taip pat – susitikimai su įvairiais Lietuvos bei užsienio veikėjais, tarp jų – Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, Alytaus meru Vytautu Grigaravičiumi, Neringos meru Dariumi Jasaičiu, Birštono mere Nijole Dirginčiene.