Vilniuje aptartas regionų ir verslo bendradarbiavimas

Tokie prioritetai buvo įvardinti liepos 13 dieną, trečiadienį, surengtoje diskusijoje „Regioninė politika ir bendradarbiavimo su verslu galimybės“. Diskusijoje dalyvavo Seimo, verslo, investuotojų, savivaldos, Europos Komisijos atstovai.

Diskusiją iniciavęs vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pakvietė pasvarstyti, kiek efektyvus yra dabartinis valdymas ir įvairių pastangų koordinavimas šiose srityje.

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, vis dėl to svarbiausias klausimas turėtų būti, kaip pagerinti konkretaus žmogaus gyvenimo kokybę, ir tik per šį kriterijų reikėtų skaičiuoti ir skirstyti regionams tenkančias lėšas. Meras taip pat kvietė panaikinti bet kokią paskatą būti blogiausiais (probleminėmis teritorijomis), o skirstant ES investicijas apsispręsti, ar jos turi būti prieinamos visiems vienodai, ar skiriamos atsižvelgiant į didžiausią vartotojų skaičių, ar – įvardinant svarbiausias sritis.

Ne tik iš pinigų valdytojų pozicijų, o akcentuojant konkrečias pastangas gerinti gyvenimo kokybę gyventojams siūlė žvelgti ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Jis taip pat pabrėžė, kad savivalda turėtų daugiau dalyvauti skirstant lėšas regionams ir formuojant jų politiką. Pasak verslininkų atstovo, šiuo metu savivaldai daug sprendimų primeta centrinė valdžia, tuo tarpu konkrečioje savivaldybėje gyvenantys žmonės turėtų patys spręsti, kaip būtų geriausiai gerinti jų gyvenimo kokybę, o Vidaus reikalų ministerija (VRM) turėtų užduoti regionų politikos toną ir ją koordinuoti.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus patikino, jog verslas, jei bus pakviestas būti Regionų plėtros tarybų (RPT) veiklos dalimi, tikrai joje dalyvaus, teiks siūlymus ir jaus už tai atsakomybę.

Diskusijoje Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Ričardas Malinauskas teigė, kad ypač šiame procese svarbus Ūkio ministerijos vaidmuo, nes ši institucija derina daug projektų, susijusių su verslo atėjimu į regionus.

Druskininkų meras apgailestavo, kad nemažai lėšų skiriama laisvosios ekonomikos zonoms nesant didelio ekonominio suinteresuotumo jomis.

„Efektyviau būtų turėti specialų fondą, kuris labai greitai sureaguotų ir skirtų lėšas atsiradus konkrečiam investavimo interesui,“ – teigė R. Malinauskas.

Pasak jo, klaida ir tai, kad Regionų plėtros taryboms yra „nuleidžiami“ pavyzdiniai nuostatai, pagal kuriuos turi būti skirstomos lėšos, tuo tarpu visos 60 savivaldybių yra labai skirtingos ir joms turi būti taikomi skirtingi, jų poreikius atitinkantys kriterijai.

LSA direktorė Roma Žakaitienė akcentavo, jog būtina kurti regionų plėtros viziją visos šalies mastu, tačiau atsižvelgiant ir į gyventojų poreikius. Pasa jos, viešosios paslaugos, kurias gyventojui turi teikti savivaldybė, turi būti kokybiškos ir prieinamos visoje šalyje.

Apie bendros regionų augimo ir plėtros vizijos ir konkrečių tikslų svarbą kalbėjo ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė Natalija Kazlauskienė.

Diskusijoje VRM taip pat pristatė esmines 2014-2020 metais ministerijos vykdomas priemones, emigracijos, demografijos bei darbo vietų rodiklius, Regioninės plėtros įstatymo projektą, siūlantį leisti socialiniams ir ekonominiams parneriams aktyviau dalyvauti RPT veikloje. Taip pat kalbėta apie Lietuvos migracijos politiką ir praktiką pritraukiant užsienio investuotojus bei trūkstamų Lietuvoje darbo rinkoje profesijų specialistus.

VRM nuotraukos