Savivaldybės nesutinka iš savo biudžetų finansuoti sunkią negalią turinčių žmonių socialinę globą

Šiuo metu svarstomi Socialinių paslaugų įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo galimi pakeitimai, kuriems šalies savivaldybės kategoriškai nepritaria. Savivaldybės nesutinka, kad socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia valstybinė funkcija būtų keičiama į savarankiškąją savivaldybių funkciją.
Lietuvos savivaldybių asociacija, derindama šių įstatymų projektus, pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apibendrintą savivaldybių nuomonę šiuo klausimu ir nurodė pagrindines nepritarimo priežastis:
1. Augantis socialinių paslaugų poreikis, didėjančios paslaugų kainos ir savivaldybių biudžeto lėšų stygius. Visuomenės senėjimas, darbingo amžiaus žmonių emigracija, šalyje vykdoma vaikų ir neįgalių žmonių globos namų pertvarka, vaiko teisių apsaugos reforma ir kiti visuomenėje vykstantys socialiniai – ekonominiai pokyčiai sąlygoja, kad savivaldybėse nuolat didėja bendruomeninių socialinių paslaugų poreikis įvairioms socialinėms žmonių grupėms: beglobiams vaikams, probleminėms šeimoms, neįgaliesiems, seniems ir pagyvenusiems žmonėms, kitiems rizikos grupių asmenims. Savivaldybės pilnai ar dalinai finansuoja visų rūšių socialinių paslaugų teikimą, išskyrus socialinę globą sunkią negalią turintiems žmonėms. Vykdant socialinių paslaugų plėtrą ir globos namų pertvarką jau dabar savivaldybės susiduria su lėšų stygiumi.
2. Neteisingai nurodyta ir savivaldybėms nepriimtina 2019 ir vėlesniais metais numatoma skirti lėšų suma, kuri savivaldybėse turėtų užtikrinti socialinės globos teikimą asmenims su sunkia negalia.
Savivaldybės pažymi, kad 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtinta valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų suma ( 23, 131 mln. Eur) yra tik teorinė ir nepakankama sunkią negalią turinčių asmenų socialinei globai finansuoti. 2018 metais, kaip ir ankstesniais metais, metų bėgyje daugeliui savivaldybių šiai valstybinei funkcijai vykdyti skirtų planinių lėšų nepakanka ir metų eigoje skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos.
3. Ministerijos siūlomas vienas iš socialinės globos asmenims su sunkia negalia galimų finansavimų šaltinių – nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei paramai – praktiškai negalimas. Savivaldybės informavo, kad piniginei paramai nepanaudotos lėšos yra paskirstomos ir įsisavinamos globos įstaigų pertvarkai įgyvendinti, socialinių globėjų, budinčių globotojų finansavimui bei kitoms asmenų ir šeimų socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms, todėl laisvų ir nepanaudotų lėšų nelieka.
4. Savivaldybės nesutinka su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktomis nuostatomis, kad savivaldybės, teikdamos socialinę globą ir asmenims su sunkia negalia vykdant savarankišką savivaldybių funkciją, atsakingiau ir taikliau planuos ir organizuos socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams. Savivaldybės patikino, kad visada išnaudojamos visos alternatyvios paslaugos iki kol skiriamos socialinės globos paslaugos asmeniui. Asmenims su sunkia negalia reikalinga nuolatinė visą parą trunkanti pagalba, todėl didžioji dalis tokių asmenų socialinės globos paslaugas gauna stacionariose globos įstaigose. Užtikrinti pasaugų teikimą sunkią negalią turinčio asmens namuose ištisą parą yra daug brangiau nei organizuoti paslaugas institucijoje.
Savivaldybių nuomone siūlomi įstatymų projektai yra nesavalaikiai. Socialinės globos paslaugų finansavimo būdo keitimas neišspręs socialinių paslaugų sistemoje esančių problemų, o tik pablogins sunkią negalią turinčių žmonių situaciją, jiems pablogins paslaugų prieinamumą ir padidins savivaldybių finansinius įsipareigojimus. Toks sprendimas tik stabdys socialinių globos įstaigų pertvarkos įgyvendinimą bei būtinų bendruomenių paslaugų plėtrą.