Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto posėdyje – aktualūs melioracijos statinių klausimai
Šiandien Lietuvos savivaldybių asociacijoje vyko LSA Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto (ŽVKR) posėdis, kurio metu diskutuota dėl Žemės ūkio ministerijos siūlomo racionalesnio melioracijos statinių valdymo.
Ankstesniame, lapkričio mėnesį vykusiame, šio komiteto posėdyje Žemės ūkio ministerijos atstovai pristatė racionalesnio melioracijos valdymo ir finansavimo modelius. Buvo pasiūlyti du modeliai. Pirmasis – kuomet melioracijos statiniai perduodami valdyti savivaldybėms, suteikiant savivaldybėms savarankišką funkciją. Antrasis – melioracijos statiniai lieka valstybės nuosavybėje, bet jų priežiūra, rekonstrukcija ir remontas finansuojami iš centralizuoto Melioracijos (Vandentvarkos) fondo. Šį fondą sudarytų dalis valstybės biudžeto lėšų, 50-100 procentų surenkamo žemės mokesčio ir žemės nuomos lėšų bei visos lėšos už parduodamą žemę.
Šiandien LSA ŽVKR komiteto posėdyje Žemės ūkio ministeriją atstovavusi Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė minėjo, kad ministerija šiuo metu derina poziciją su Finansų ministerija dėl antrojo modelio.
Savivaldybių nuomone, melioracijos sistemų būklės prastėjimas yra nepakankamo finansavimo pasekmė ir jos nepritaria žemės ūkio ministerijos siūlymams šią problemą spręsti savivaldybių finansavimo sąskaita.
Posėdžio metu savivaldos atstovai siūlė tobulinti modelius arba parengti kitus, atsižvelgiant į savivaldybių siūlymus. LSA ŽVKR komitete taip pat nepritarta ministerijos siūlymams žemės mokesčių dalį pervesti į centralizuotą melioracijos fondą.
Savivaldybių atstovai komitete sutarė, kad dalis požeminių melioracijos tinklų (sausintuvų ir rinktuvų) turėtų būti privatizuoti ir perduoti žemės savininkams.
Posėdžio metu su ministerija sutarta, kad turi būti keičiamas Melioracijos įstatymas, griežtinant žemės savininkų atsakomybę už griovių nepriežiūrą. Taip pat reikalinga papildyti geros agrarinės būklės reikalavimus.
