Didžiojoje dalyje Lietuvos bet kurią dieną gali būti nutrauktas pakuočių atliekų surinkimas
Šiandien Lietuvos savivaldybių asociacija surengė spaudos konferenciją pakuočių atliekų tvarkymo klausimais. Lietuvos savivaldybių asociacija, atstovaudama šalies savivaldybes bei gyventojų viešąjį interesą, atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje – kritinė padėtis. Gyventojai, kasdien mokėdami už atliekų sutvarkymą, netrukus gali paskęsti šiukšlėse, nes tiesiog nebebus kam jų išvežti.
Gyventojas, įsigydamas prekę, automatiškai sumoka ir už tos prekės pakuotės sutvarkymą (jos išrūšiavimą, išvežimą ir pan.). Tie pinigai yra įskaičiuoti į prekės kainą ir atitenka gamintojams importuotojams (pvz. prekybos centrams, įvairioms įmonėms ir pan.). Gamintojai importuotojai atliekas paprastai tvarko pasitelkiant pakuočių atliekų tvarkymo organizacijas: VšĮ „Žaliasis taškas“, VšĮ „PTO“ arba VšĮ „Gamtos ateitis“. Šios trys VšĮ įstatymiškai privalo kas ketvirtį atsiskaityti su pakuočių atliekų surinkėjais – vežėjais (savivaldybių ar verslo įmonėmis, atsakingomis už pakuočių atliekų išvežimą).
Reikėtų pabrėžti, kad iki 2018 metų pradžios gamintojai importuotojai atsiskaitydavo su atliekų surinkėjais – vežėjais. Tačiau nuo 2018 metų sausio 1 dienos, Aplinkos ministerijai įdiegus elektroninę gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS), su pakuočių atliekų surinkėjais – vežėjais neatsiskaityta už visus metus.
„Pakuočių atliekų surinkimo įmonės – ant bankroto ribos. Vien savivaldybių įmonėms gamintojai importuotojai už 2018 metais suteiktas paslaugas skolingi per 1,5 milijono eurų. Aplinkos ministerijos sistemos neveikimu pasinaudojama neapmokant pakuočių atliekų tvarkytojams patirtų išlaidų už suteiktas paslaugas. Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad didžiojoje dalyje Lietuvos bet kurią dieną gali būti nutrauktas pakuočių atliekų surinkimas“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Savivaldybės, būdamos tik šios finansinės grandies stebėtojomis, yra atsakingos už gyventojų gerovę ir atliekų išvežimą. O esant tokiai situacijai kokia yra dabar – numatoma išties kritinė padėtis Lietuvos gyvenvietėse.
„Šiuo metu sistema jau veikia ir vyksta atsiskaitymo procesas. Bus atsiskaityta su visais kai tik bus pateikti tai įrodantys dokumentai per GPAIS sistemą. Mes jaučiame atsakomybę už visą rinką, taigi siūlome bendromis jėgomis siekti, kad nebebūtų sistemos spragų. Šiais metais susidūrėme su iššūkiu, negavome dokumentų, tačiau dabar, jeigu sistema ir toliau veiks, planuojame atsiskaityti per einamąsias pusantros savaitės“, – teigė VšĮ „Žaliasis taškas” vadovas Kęstutis Pocius.
Savivaldybės tikisi, kad iki naujų sutarčių pasirašymo jau bus pilnai atsiskaityta už 2018 metus.
„Problema įvardinama GPAIS. Tai yra tik formali problema ir tą reikia pripažinti. Matome, kad reikia tobulinti sistemą. Faktai yra tokie, kad iš trijų organizacijų viena yra atsiskaičiusi. Taigi sistema nėra trukdis. Sutinkame, kad reikia peržiūrėti teisės aktus, tobulinti teisinį reglamentavimą“, – teigė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė.
Aplinkos ministerijos atstovė pabrėžė, kad ministerija jau nuo lapkričio mėnesio periodiškai kreipiasi į organizacijas ragindama jas atsiskaityti su atliekų surinkėjais-vežėjais.
Bendra gamintojų importuotojų skola pakuočių atliekų tvarkymo įmonėms siekia – per 7 mln eu. (tiek savivaldybių, tiek verslo įmonėms). Didžiausia skola savivaldybės valdomai įmonei siekia – per 0,5 milijono eurų. Organizacijos neatsiskaito su pakuočių atliekų surinkėjų-vežėjų įmonėmis visoje Lietuvoje.