Aktualūs savivaldybių klausimai – LSA vadovų ir vidaus reikalų ministrės susitikime

LSA vadovai, Vilniuje susitikę su vidaus reikalų ministre Rita Tamašuniene, iškėlė savivaldybėms aktualius skolinimosi, civilinės saugos finansavimo, valstybės tarnautojų atrankų centralizacijos bei kai kurių socialinių išmokų klausimus.

Susitikime, vykusiame sausio 21 dieną, antradienį, dalyvavo LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius, LSA direktorė Roma Žakaitienė ir LSA viceprezidentai Ausma Miškinienė bei Kęstutis Vaitukaitis.

Aptarta būtinybė keisti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir taip išplėsti savivaldybių galimybes skolintis lėšų investiciniams projektams. LSA prezidentas akcentavo šių projektų svarbą regionų plėtrai ir gyvenimo kokybei bei priminė, kad šiuo metu savivaldybei leidžiama pasiskolinti tik tokią sumą, kokią ji numato grąžinti tais metais. Todėl daugelis mažųjų ir mažai įsiskolinusių savivaldybių faktiškai nebegali įgyvendinti reikšmingesnių investicinių projektų, nes neturi teisės pasiskolinti pakankamo dydžio sumų.

Susitikime aptartas ir svarbus socialinės srities klausimas, kurį LSA kelia jau ne vienerius metus – išmokų vaikams bei tikslinių kompensacijų neįgaliesiems priskyrimo valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms.

Šiuo metu valstybinės piniginės paramos srities funkcijos yra skirtingai reglamentuotos ir vykdomos. Pavyzdžiui, tokios socialinės išmokos kaip laidojimo pašalpos ar mokinių nemokamas maitinimas savivaldybėse mokamos kaip valstybinės (savivaldybėms perduotos) funkcijos savivaldybėms skiriant tikslines dotacijas.

Tačiau yra tokių valstybinių socialinių išmokų, kurios nėra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio ir savivaldybėse mokamos nuolat. Šios išmokos administruojamos centralizuotai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kiekvienai savivaldybei su ministerija pasirašant sutartį.

„Esame įsitikinę, kad savivaldybės yra pajėgios pačios administruoti Vietos savivaldos įstatyme reglamentuotas socialines išmokas, todėl siūlome visų socialinių  išmokų administravimą vykdyti kaip valstybinę funkciją savivaldybių biudžetams skiriant tikslines dotacijas,“ – susitikime teigė LSA M. Sinkevičius.

Ministrės R. Tamašunienės teigimu, toks sprendimas būtų logiškas, nes savivalda geriausiai pažįsta šių socialinių išmokų gavėjus, be to, jis visiškai atitinka Europos Vietos savivaldos chartijos nuostatas.

LSA prezidentas taip pat atkreipė ministrės dėmesį į daug klausimų keliantį valstybės tarnautojų atrankų centralizavimą: atrankos vyksta neproporcingai ilgai, dažnai netikslingai rengiamas  antrasis konkursas jei pirmajame lieka tik vienas pretendentas, už pavadavimą darbuotojui priemokos mokamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius ir kita. Ministrės teigimu, ši sistema veikia tik metus, tačiau sutiko, jog ją reikia tobulinti ir tai yra daroma.

LSA viceprezidentas K. Vaitukaitis iškėlė ir savivaldybėms ypač svarbią nepakankamo civilinės saugos funkcijų finansavimo problemą, ypač – netolygų finansavimo paskirstymą tarp savivaldybių. Šalies savivaldybėse civilinės saugos funkcijas vykdo mažiau 80 valstybės tarnautojų, tačiau tik 27 proc. savivaldybių gauna pakankamą finansavimą, reikalingą šių darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Be to, civilinės saugos funkcijų vykdymui skiriamas finansavimas daug metų nėra didinamas, todėl šiuo metu esantis Lietuvos civilinės saugos sistemos parengties lygis neužtikrina tinkamos ekstremaliųjų situacijų prevencijos bei operatyvaus reagavimo į jas.