• Pirmas
  • Naujienos
  • Atnaujintoje dvišalėje komisijoje – savivaldybių finansinio savarankiškumo klausimai

Atnaujintoje dvišalėje komisijoje – savivaldybių finansinio savarankiškumo klausimai

2021-03-24 0 3043 Views

Pirmajame Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atnaujintos dvišalės komisijos posėdyje svarstyti savivaldybių finansinio savarankiškumo ir nuostolių vietinio susisiekimo srityje klausimai.

Pagal premjerės Ingridos Šimonytės ir LSA prezidento Mindaugo Sinkevičiaus kovo 22 dieną pasirašytą Susitarimą dėl dvišalio bendradarbiavimo, dvišalę komisiją sudaro Ministras Pirmininkas, finansų, ekonomikos ir inovacijų bei vidaus reikalų ministrai, LSA prezidentas ir LSA tarybos paskirti 3 jos nariai.

Kovo 24 dieną, trečiadienį vykusiame pirmajame komisijos posėdyje LSA prezidentas pristatė savivaldybių siūlymus didinti finansinį savarankiškumą ir akcentavo, kad šio siekio svarbą pabrėžia ir Europos Komisija (EK) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Komisijos nariams M. Sinkevičius konstatavo, kad savivaldybėms priskirti pajamų šaltiniai yra labai menki ir neužtikrina tinkamo savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimo. Ypač sudėtinga situacija šiais metais, nes savivaldybėms prognozuojamos pajamos sumažėjo net 59,1 mln. eurų arba 3,4 procento, o išlaidų poreikis – išaugo. LSA siūlo tikslinti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą ir numatyti savivaldybių biudžetams papildomas lėšas, kad savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimas išliktų bent jau 2020 metų lygyje.

LSA vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nėra užtikrinamas net ir esamų savivaldybių pajamų šaltinių stabilumas ir prognozuojamumas. Savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimo lygis labai svyruoja priklausomai nuo centrinės valdžios sprendimų bei ekonominės šalies situacijos, o ypač priklausomos savivaldybės yra nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų dydžio svyravimų. Todėl LSA siūlo įteisinti tam tikras garantijas priimant atitinkamus Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimus.

M. Sinkevičius kalbėjo ir apie galimybes leisti savivaldybėms disponuoti nepanaudotomis valstybės biudžeto tikslinėmis dotacijomis jeigu jau yra pasiekti nustatyti tikslai bei rezultatai. Taip pat – apie būtinybę skirti dalį Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF) lėšų savivaldybių būtinoms reformoms ir investicijoms finansuoti.

Premjerė I. Šimonytė teigė, kad kai kurie iš šių klausimų gali būti sprendžiami tikslinant šių metų biudžetą, tačiau kol kas laukiama Finansų ministerijos rengiamų esamos situacijos vertinimų. Ji taip pat pabrėžė, jog pritaria EBPO rekomendacijų dėl Lietuvos savivaldybių finansinio savarankiškumo teiginiams, kad savivaldybės galėtų būti savarankiškesnės nustatant atskirą GPM mokestį, tenkantį jų biudžetams.

„Man patinka ši skandinaviška tradicija, ji suteiktų savivaldybėms nemenką atsakomybę ir įrankį, taip pat atlygintų toms savivaldybėms, kurios labiau stengiasi dėl savo bendruomenių,“ – teigė premjerė.

Ji taip pat sutiko, kad turėtų būti daugiau lankstumo tikslinių dotacijų srityje, leidžiant savivaldybėms disponuoti nepanaudotomis lėšomis tiesioginėms ir kitoms funkcijoms vykdyti,  tiksliau planuoti galėtų ir  valstybės institucijos.

„Jei savivaldybėms pavyko padaryti kažką pigiau, nemanau, kad centrinė valdžia turėtų kištis,“ – sakė I. Šimonytė.

Premjerė taip pat pripažino, kad šiuo metu galiojančios nuostatos dėl savivaldybių skolinimosi galimybių  yra „nelogiškos“, ir nors Konstitucinį fiskalinės drausmės įstatymą pakeisti yra sudėtinga, įmanomi ir kitokie sprendimai. Ji pabrėžė, kad savivaldybių įsiskolinimai pastarąjį dešimtmetį gerokai sumažėjo.

Kalbėdama apie RRF, Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad šios priemonės tikslas yra užtikrinti šaliai rekomenduotų reformų įgyvendinimą. Ji atkreipė dėmesį, kad be šios priemonės yra ir kitos ne mažiau svarbios galimybės finansuoti reikiamus pokyčius (pavyzdžiui, investicijų kofinansavimo klausimą), tai – ir valstybės biudžetas, ir ES struktūrinių fondų lėšos.

Kitas svarbus komisijoje svarstytas klausimas – dėl pandemijos susidariusių papildomų išlaidų vietinio susisiekimo keleivių pervežimo srityje kompensavimo. Papildomas išlaidas patyrė 31 iš 49 duomenis pateikusių savivaldybių. Iš viso savivaldybių biudžetų išlaidos keleivių vežėjų nuostoliams padengti 2020 metais, palyginti su 2019 metais, padidėjo 30,8 mln. eurų, o išlaidos transporto lengvatoms ir moksleivių vežimui sumažėjo 17,3 mln. Eur. Iš viso 2020 m. savivaldybių biudžeto lėšų poreikis padidėjo 13,5 mln. eurų.  LSA prezidentas atkreipė komisijos narių dėmesį ir į sudėtingą savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) situaciją, kadangi šios įmonės negali pretenduoti į valstybės paramą kaip tai daro verslo subjektai.

Premjerės I. Šimonytės teigimu, šią situaciją spręsti būtina, kadangi ją nulėmė ne blogas valdymas, o pandemija. Pasak jos, situacija bus įvertinta kartu su Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis ir diskutuojama, ar keisti esamas paramos taisykles, ar skirti vienkartinę subsidiją iš biudžeto, ar spręsti situaciją kitais būdais.

Dvišalė Vyriausybės ir LSA komisija svarsto ir teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms svarbiais valstybei ir savivaldybėms klausimais, koordinuoja veiksmus bei derina Vyriausybės ir savivaldybių interesus siekiant subsidiarumo principo įgyvendinimo ir pažangos valstybės politikos srityse.

 

 

 

Kategorija:   Naujienos
Atgal