Paskutinėje šios kadencijos Regionų komiteto sesijoje paminėtos jo įkūrimo metinės

Lapkričio 20-21 dienomis Briuselyje buvo surengta paskutinė šios kadencijos Europos regionų komiteto (RK) plenarinė sesija, kurioje buvo paminėtas komiteto veiklos trisdešimtmetis.

Europos Regionų komitetas įsteigtas Mastrichto sutartimi dėl Europos Sąjungos. Pirmoji plenarinė sesija  įvyko 1994 m.

Pradėdamas diskusiją RK pirmininkas Vasco Alves Cordeiro pažymėjo svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų ir RK vaidmenį ES plėtros procese pastaraisiais dešimtmečiais ir ateityje, pabrėžė  svarų komiteto indėlį plėtojant ir propaguojant aktyvaus subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus.

Regionų komitetą su 30-mečiu taip pat sveikino Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, buvę RK pirmininkai, kurie pabrėžė, kad  regionai ir toliau turi išlikti Europos politikos formavimo centre,  saugant vietos bendruomenes nuo hibridinių grėsmių ar ekstremalių situacijų, kuriant Europos įperkamo būsto planą, skirtą padėti milijonams jaunų žmonių ir šeimų.

RK nariai teigė, kad reikia toliau mažinti atotrūkį tarp europiečių ir ES institucijų, tobulinti Europos teisės aktus pasitelkiant tokius tinklus kaip Regioninių centrų tinklas, taip pat atliekant teritorinio poveikio vertinimus ir užtikrinant tinkamumą kaimo vietovėms

Diskusijoje dėl COP29 susitikimo Baku, Azerbaidžane, RK nariai pasidalino įžvalgomis ir nuomonėmis apie būtinybę skatinti aktyvesnį savivaldybių įsitraukimą į kovą su klimato kaita,  poreikį tęsti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, skatinti tvarų vartojimą. Narių nuomone, Valensijoje kilę potvyniai rodo, kad klimatas prastėja, todėl turime būti pasirengę spręsti potvynių problematiką, aktyviai bendradarbiauti su mokslu, svarstyti galimybę steigti Europos atsparumo fondą. 70 proc. klimato kaitos švelninimo ir 90 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvų yra įgyvendinama savivaldybių ir regionų lygmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad šioms institucijoms tenka esminė atsakomybė inicijuoti klimato politikos veiksmus, jos turi aktyviai dalyvauti tiek strateginio planavimo, tiek klimato politikos įgyvendinimo etapuose. RK atkreipė dėmesį į visapusišką ES klimato ir energetikos sistemą, kuria skatinamos privačios investicijos naudojant rinka grindžiamus mechanizmus bei užtikrinant patrauklias, investicijoms palankias ir stabilias taisykles, ir kuri taip pat yra labai svarbi padedant pažeidžiamiems regionams ir užtikrinant Europos sanglaudą. Nariai  pabrėžė, kad reikia kartu kurti ES veiksmų planą, įtraukiant visus valdymo lygmenis ir politikos sritis, siekiant bendros žaliosios, skaitmeninės ir pramonės sisteminės transformacijos laikantis principo „iš apačios į viršų“.

Sesijoje buvo pabrėžta, kad sanglaudos politika tebėra pagrindinė ES investicijų politika stiprinant ES ekonominį, socialinį ir teritorinį vystymąsi  bei mažinant įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus. Sanglaudos politika, pasižyminti unikaliais partnerystės ir daugiapakopio valdymo ypatumais bei  vietos poreikiais grindžiamu požiūriu, yra pavyzdinė ES politika, kurioje daugiausia dėmesio skiriama vietos ir regionų lygmenims. Todėl sanglaudos politikos stiprinimas rengiantis diskusijoms dėl ES biudžeto po 2027 m. yra viena iš pagrindinių RK strateginių prioritetinių politikos sričių – apie tai  kalbėta  diskusijoje  „Atnaujinta sanglaudos politika po 2027 m.: nė vieno nepalikti nuošalyje“.

Vietos ir regionų vadovai pažymėjo, kad  yra pasirengę ieškoti naujų būdų, kaip pagerinti sanglaudos politikos lėšų panaudojimą ir po 2027 metų. Jų nuomone, būtina toliau stiprinti Europos teritorinį bendradarbiavimą, kuris yra pagrindinė Europos integracijos ir solidarumo priemonė. ES ir nacionalinė politikos turėtų padėti siekti tikslo mažinti ekonominę, socialinę ir teritorinę nelygybę.

Sesijoje buvo patvirtintos dvi rezoliucijos – „Dėl 30-ųjų Europos regionų komiteto įsteigimo metinių minėjimo“ ir „Dėl skubios regioninės atstatymo paramos (RESTORE) ir EŽŪFKP priemonių, skirtų teikti pagalbą nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms“, taip pat nuomonės: „ES biudžetas ir teritorinė politika: pasiūlymai dėl naujos struktūros ir įgyvendinimo mechanizmų DFP po 2027 m.“, „Teritorinės nelygybės mažinimas gerinant galimybes naudotis socialinėmis paslaugomis“, „ES pasienio regionų skubios pagalbos tarnybų bendradarbiavimo kliūčių šalinimas“, „Sąžiningos darbo sąlygos žemės ūkyje: vietos ir regionų perspektyva“, „Kaip išnaudoti visą sanglaudos politikos potencialą demografinės kaitos problemoms spręsti“ ir kitos.

Sesijoje dalyvavo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas Klaipėdos rajono meras, Bronius Markauskas, Alytaus rajono savivaldybės tarybos Algirdas Vrubliauskas ir  Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys Povilas Žagunis.

Naujos sudėties Regionų komitetas Briuselyje rinksis kitų metų vasario mėnesį.