Efektyvi įtraukties politika yra strateginė investicija į ateitį, vietos lygmeniu mažinanti socialinius skirtumus ir didinanti bendruomenių atsparumą bei gyvenimo kokybę. Taip kovo 3–4 dienomis Mikołajki mieste, Lenkijoje, vykusiame 10-ajame Europos vietos valdžios kongrese teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Kupiškio rajono meras Algirdas Raslanas.
Viena didžiausių vietos valdžios konferencijų Europoje, kurios tema šiemet – „Globalūs iššūkiai – vietiniai sprendimai“, pritraukė daugiau nei 2 500 dalyvių, tarp jų – vietos ir centrinės valdžios atstovus, verslo lyderius, nevyriausybinių organizacijų atstovus, akademikus ir ekspertus iš visos Europos.
LSA kongrese atstovavęs A. Raslanas dalyvavo panelinėje diskusijoje „Solidari ir įtraukioji vietos valdžia – ką tai reiškia?“, kurioje buvo aptarta, kokiame etape šiandien yra Europos vietos valdžios institucijos įgyvendinant įtraukią politiką ir kaip jos gali dar labiau prisidėti prie socialinės sanglaudos stiprinimo.
Pasak LSA viceprezidento, Lietuvos savivaldybės vis aktyviau taiko solidarias ir įtraukties skatinimo politikas, siekdamos mažinti nelygybę ir skatinti visuomenės dalyvavimą. Dalyvaujamasis biudžetas, piliečių įsitraukimas, prieinamumo gerinimas ir vietos verslo rėmimas tampa pagrindinėmis priemonėmis, kurios ne tik stiprina bendruomenes, bet ir gerina jų gyvenimo kokybę.
„Skatindamos įtraukties politiką vietos lygmeniu ir bendradarbiaudamos su Europos Taryba, savivaldybės vis aktyviau taiko gero demokratinio valdymo principus. 2020 metais net 14 Lietuvos savivaldybių buvo apdovanotos Europos valdymo meistriškumo ženklu („ELoGE“), o iki 2023-ųjų šis skaičius išaugo iki 29. Šis ženklas suteikiamas savivaldybėms, kurios demonstruoja aukštą demokratinio valdymo standartą. Tikimasi, kad iki kitų metų tokį pripažinimą pelnys visos 60 šalies savivaldybių,“ – sakė A. Raslanas.
Jis taip pat pabrėžė, kad įtrauki politika yra ne tik moralinė pareiga, bet ir strateginė investicija į ateitį. Ji prisideda kuriant stipresnes ir atsparesnes bendruomenes, gebančias prisitaikyti prie skirtingų narių poreikių.
Iš viso kongreso metu vyko daugiau nei 250 renginių, suskirstytų į šešias pagrindines temines sritis: ekonomika ir finansai, investicijos ir inovacijos, kultūra ir turizmas, politika ir saugumas, visuomenė ir sveikata, tvarus vystymasis.