2009 m. – 2010 m. Lietuvos ir Norvegijos savivaldos asociacijų ir savivaldybių bendradarbiavimo stiprinimas bendruomeninių nestacionarių socialinių paslaugų organizavimo vaikams ir kitoms socialinėms žmonių grupėms srityje

Apie paprojektį

EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų paprojekčio Nr. 2NOR/TES-042 „Lietuvos ir Norvegijos savivaldos asociacijų ir savivaldybių bendradarbiavimo stiprinimas bendruomeninių nestacionariųsocialinių paslaugų organizavimo vaikams ir kitoms socialinėms žmonių grupėms srityje“ tikslas – paskatinti nestacionarių socialinių paslaugų plėtrą savivaldybėse diegiant pažangią šios srities patirtį per Lietuvos ir Norvegijos savivaldybių patirties mainus ir bendradarbiavimą bei sukurti pagrindus nuolatiniam Lietuvos ir Norvegijos savivaldybių socialinės paramos specialistų bendradarbiavimui.

Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato, jog už socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą įvairioms gyventojų grupėms pagrindinė atsakomybė tenka savivaldybėms. Šiuo metu mūsų šalyje prioritetas teikiamas ne tarybiniu laikmečiu įsteigtoms didelėms stacionarioms globos įstaigoms, o, Vakarų Europos ir ypač – Norvegijos pavyzdžiu – savivaldybių teritorijose teikiamoms bendruomeninėms paslaugoms ir nestacionarioms globos įstaigoms (dienos centrams), skirtiems rizikos grupės vaikams, neįgaliesiems ir kitoms socialiai jautrioms gyventojų grupėms.

Vykdomos reformos atskleidė, jog daugelis savivaldybių nėra pasirengusios veiksmingai ir kokybiškai teikti šias paslaugas; pagrindiniai sunkumai yra susiję ne su finansiniais ištekliais, bet su gerosios patirties stoka, problemos sprendimo ir uždavinių apimties suvokimo trūkumu, menkai išnagrinėta tarptautine šios srities patirtimi.

Šis paprojektis yra orientuotas į Lietuvos savivaldybių administracijų socialinių padalinių specialistus bei į LSA atstovus, dirbančius nestacionarių socialinių paslaugų teikimo srityje. Tiesioginė tikslinė grupė – savivaldybių administracijų socialinės paramos padalinių darbuotojai bei šioje srityje besispecializuojantys vietos savivaldos politikai , netiesioginė tikslinė grupė – savivaldybių teikiamų nestacionarių socialinių paslaugų gavėjai.

Paprojektis numato šešias veiklas:

• Lietuvos savivaldybių administracijų specialistų stažuotę Norvegijoje (Norvegijos vietos ir regionų valdžių asociacijoje bei 2-4 savivaldybėse, kurios konkrečiai bus parinktos paprojekčio įgyvendinimo eigoje),;
• mokomąjį Lietuvos ir Norvegijos vietos savivaldos atstovų seminarą-atvirojo stalo diskusiją socialinių paslaugų veiksmingumo ir kokybės gerinimo klausimais;
• Norvegijos patirties adaptavimo ir perkėlimo Lietuvoje galimybių studijos parengimą;
• Lietuvos bei Norvegijos savivaldybių socialinės paramos specialistų tolesnio bendradarbiavimo strategijos parengimą;
• konferenciją, kurioje būtų pristatoma Norvegijos patirtis bei bendradarbiavimo galimybės Lietuvos savivaldybėms;
• nuolatinio Lietuvos ir Norvegijos savivaldybių socialinės paramos specialistų bendradarbiavimo tinklo sukūrimą.

Įgyvendinus paprojektį visų Lietuvos savivaldybių socialinės paramos specialistai turės galimybę susipažinti su Norvegijos patirtimi tiekiant nestacionarias socialines paslaugas, ši geroji patirtis bus pristatyta tam skirtoje konferencijoje, bus parengta Norvegijos patirties adaptavimo ir diegimo Lietuvoje galimybių studija, Lietuvos ir Norvegijos savivaldybių bendradarbiavimo socialinės paramos srityje strategija, kurioje bus įvardijamos svarbiausi poreikiai ir veiklos kryptys, bus sukurta nuolatinė abiejų šalių specialistų bendradarbiavimo struktūra – savivaldybių  socialinių paslaugų specialistų tinklas.

Paprojekčio medžiaga

Paprojekčio įgyvendinimo metu  parengti strateginiai  dokumentai bei metodinė medžiaga:

• Norvegijos patirties nestacionarių socialinių paslaugų srityje adaptavimo, perkėlimo ir įdiegimo Lietuvoje galimybių studija, PDF, 1MB
• Lietuvos ir Norvegijos savivaldybių socialinės srities specialistų bendradarbiavimo strategija, PDF, 0.5MB

Baigiamosios Konferencijos „ Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra Lietuvoje: poreikis ir Norvegijos patirties pritaikymo galimybės“  , kuri vyko 2010 m. rugsėjo 9 d. Radviliškio raj. savivaldybėje Burbiškio dvare.

1. Pranešimas „Lietuvos socialinių paslaugų politikos aktualijos“, PPT, 1MB.
2. Pranešimas „Norvegijos ir Lietuvos socialinių paslaugų teikimo savivaldybėse ypatumai“, PPT, 0.6MB.
3. Pranešimas “Pasvalio rajono savivaldybės patirtis organizuojant socialines paslaugas“, PPT, 8MB.
4. Pranešimas „Socialinės paramos įgyvendinimo praktika Radviliškio rajono savivaldybėje”, PDF, 0.5MB

Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje vyksta skirtingai, ko pasėkoje mūsų šalyje jau išryškėjo regioniniai socialinių paslaugų plėtros netolygumai. Atskirose savivaldybėse skiriasi ne tik  teikiamų socialinių paslaugų apimtys, teikiamų paslaugų veiksmingumas, bet ir teikiamų socialinių paslaugų kokybė, taip pat socialinių paslaugų finansavimas.

Lietuvos savivaldybėse svarbu sukurti veiksmingai veikiantį, savivaldybių  finansines galimybes bei žmonių poreikius atitinkantį socialinių paslaugų modelį, todėl tikslinga „neišradinėti dviračio“, o analizuoti kitų šalių socialinių paslaugų teikimo gerąją patirtį.    

Įgyvendinant paprojektį Alytaus r., Anykščių raj., Lazdijų raj.,  Pasvalio raj., Plungės raj., Radviliškio raj. ir Trakų raj. savivaldybių socialinės srities  specialistai bei LSA administracijos atstovai 2010 m. birželio mėn. turėjo galimybės stažuotis  Norvegijoje ir nuodugniai susipažinti su  socialinių paslaugų organizavimu šios šalies savivaldybėse. Vizito metu įsitikinome, kad nežiūrint to, kad  Lietuva ir Norvegija patyrė  visiškai skirtingus istorinius valstybių raidos etapus ir šios šalys  skiriasi  savo ekonominiu lygiu bei  gerovės valstybės  tipu, tarp  Lietuvos ir Norvegijos socialinių paslaugų sistemų yra nemažai panašumų.   

Paprojekčio įgyvendinimo laikotarpiu taip pat atlikta Norvegijos patirties nestacionarių socialinių paslaugų srityje adaptavimo, perkėlimo ir įdiegimo Lietuvoje galimybių studija. Studijoje įvertinta Norvegijos socialinių paslaugų teikimo patirtis, apibūdinti socialinių paslaugų organizavimo panašumai bei  skirtumai Lietuvoje ir Norvegijoje,  nubrėžtos  tolesnės socialinių paslaugų plėtojimo kryptys Lietuvoje.  

Svarbu, kad Norvegijos patirtis būtų žinoma ne tik paprojektyje dalyvavusių  savivaldybių darbuotojams, bet visų Lietuvos savivaldybių socialinės srities specialistams     Todėl  2010 d. rugsėjo 9 d. Radviliškio raj. savivaldybėje nuostabiame Burbiškio dvare buvo organizuota tarptautinė konferencija „Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra Lietuvoje: poreikis ir Norvegijos patirties pritaikymo galimybės“. Konferencija saulukė didelio  savivaldybių susidomėjimo – joje  dalyvavo  daugiau nei 100 žmonių iš įvairių savivaldybių administracijų bei  socialinių paslaugų  centrų. Konferencijoje dalyvavo ir   Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos specialistai, LSA darbuotojai, taip pat Norvegijos socialinių paslaugų ekspertas Borge Nja.

Paprojekčio vykdymas įrodė, kad tarp Lietuvos ir  Norvegijos socialinių paslaugų organizavimo yra nemažai panašumų ir skirtumų. Tiek Lietuvos, tiek ir Norvegijos socialinių paslaugų sistemai būdingi šie bruožai:

• Socialinių paslaugų decentralizavimas;
• Principo „kuo ilgiau savo namuose“ įgyvendinimas;
• Socialinių paslaugų ir slaugos paslaugų integravimas;
• Dėmesys paslaugų kokybei, paslaugų teikimo veiksmingumo svarba;
• Globos pinigų įvedimas;
• Savanoriškos pagalbos poreikis ir plėtra,

Abiejose šalyse skatinamas deinstitucionalizavimas, t.y. organizuojant socialines paslaugas prioritetas teikimas ne stacionarioms socialinėms paslaugoms, o paslaugoms  bendruomenėse ir žmonių namuose. 

Tačiau Norvegijos socialinių paslaugų sistema yra žymiai geriau nei Lietuvoje išvystyta tiek kiekybine, tiek kokybine prasme. Norvegijos socialinių paslaugų sistemai būdingas universalizmo principas, savivaldybėse yra žymiai platesnis socialinių paslaugų spektras, paslaugos yra labiau pritaikytos individualiems žmonių poreikiams tenkinti. Pvz. Norvegijoje 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę  teikiamos  įvairių rūšių integruotos paslaugos žmonių namuose. Šias paslaugas teikia  ne tik socialinės srities, bet ir sveikatos priežiūros specialistai. Norvegijos patirtis rodo, kad komandinis darbas yra ypač veiksmingas, nes išvengiama paslaugų dubliavimo, siekiama maksimaliai panaudoti visus turimus išteklius, kad būtų patenkinti klientų poreikiai ir lūkesčiai.  

Labai naudinga Norvegijos patirtis pertvarkant dideles stacionarias globos įstaigas, taip pat socialinių paslaugų plėtojimo patirtis svarbi ir žmogaus teisių aspektu. Visi žmonės turi turėti teisę gyventi savarankiškai, priklausyti bendruomenei, jie  turi turėti teisę į orią senatvę ir orų gyvenimą. Visi vaikai turi teisę gyventi šeimoje, biologinėje ar globėjų šeimoje. Šios teisės yra apibrėžtos tarptautiniuose ir kituose Europos žmogaus teisių dokumentuose.

Vykdytas paprojektis įrodė, kad Norvegijos socialinių paslaugų organizavimo patirtis yra labai naudinga Lietuvos specialistams. Įsitikinome, kad kuriant žmonių poreikius atitinkančią ir orumą užtikrinančią  šiuolaikinėms visuomenėms būdingą socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje,  Norvegijos ir  kitų šalių socialinių paslaugų srities  gerosios patirties perėmimas turėtų būti vienas iš pagrindinių mūsų veiklos instrumentų.

Tikimės, kad sukurta tolesnio Lietuvos ir Norvegijos savivaldybių socialinės srities specialistų bendradarbiavimo strategija bei  Lietuvos ir Norvegijos savivaldybių socialinės srities specialistų sukurtas tinklas sudarys galimybę specialistų  bendradarbiavimui ir gerosios patirties sklaidai ir ateityje.

Džiaugiamės, kad turėjome galimybę susipažinti su Norvegijos patirtimi, kurioje  socialinės gerovės modelis jau sukurtas. Šioje šalyje galimybė žmonėms gauti  socialines paslaugas traktuojama kaip socialinė žmonių teisė, o  socialinės piliečių teisės įgyja tokią pat svarbią reikšmę, kaip ir privačios nuosavybės bei politinės demokratijos teisės.