• Pirmas
  • Naujienos
  • Pietų Baltijos programos metinis renginys: tarp svarių pasiekimų ir neaiškios ateities
P1000957-600

Pietų Baltijos programos metinis renginys: tarp svarių pasiekimų ir neaiškios ateities

2012-10-24 0 438 Views

Konferencijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei šimtas atstovų iš visų penkių valstybių centrinės, regioninės bei vietinės valdžių, nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės, aptarti programos pasiekimai, pasikeista idėjomis dėl jos perspektyvų naujojoje finansinėje perspektyvoje.

Šioje 2007-2013 m. ES finansinėje perspektyvoje Pietų Baltijos programos biudžetas (tai yra – Europos regioninės plėtros fondo lėšos) sudarė 60,7 mln. eurų. Iki paskutiniojo, jau devintojo programos  kvietimo, kuris baigėsi rugsėjo 28 d., net dėl 59 mln. eurų jau sudarytos įgyvendinimo sutartys, o tai yra labai geras pasiekimas turint galvoje, kad pirmasis programos kvietimas buvo paskelbtas tik 2008 metais. Šiuo metu patvirtintuose projektuose dalyvavo ar dalyvauja daugiau nei 400 partnerių.

Nepaisant programos administravimo sunkumų, kurių iki šiol pilnai neišsprendė Gdanske įsikūręs jos sekretoriatas, programos poreikį bei efektyvumą liudija ir tai, jog daugiausiai dėmesio sulaukusiose srityse programa šio ES finansinio laikotarpio pradžioje nustatytus rodiklius įgyvendinimo net 280 procentų.

Konferencijos dalyviai įvertino ir tai, jog pagal visiškai naują bendro Pietų Baltijos identiteto kūrimo prioritetą  įgyvendintose tarpkultūrinio bendradarbiavimo iniciatyvose bendradarbiavo daugiau nei 140 tūkst. dalyvių, o tai – labai daug, įvertinant, jog Pietų Baltija niekuomet neegzistavo kaip istorinis regionas.

Lietuvos teritorijoje ši programa apima Klaipėdos (pagrindinė programos teritorija) bei Telšių ir Tauragės apskritis (papildomos teritorijos). Programos įgyvendinimas labai prisidėjo prie šių apskričių pareiškėjų įgūdžių rengti ir vadovauti projektams gebėjimų.

Kaip pažymėjo nuo 2010 m. programos informacinio centro koordinatorės funkcijas Lietuvoje atliekanti Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) konsultantė Audronė Aužbikavičiūtė, pradžioje tik keletas Lietuvos savivaldybių ryždavosi prisijungti prie partnerių iš kitų šalių parengtų projektų. Šiuo metu, įgiję patirties ir reikiamos informacijos, Lietuvos pareiškėjai iš vietos savivaldos, akademinio bei nevyriausybinių sektorių jau gana aktyviai teikia paraiškas ir patys formuoja partnerystes – tai liudija pastarajame, itin mažos apimties kvietime, kurio biudžetas – kiek mažiau nei du milijonai eurų, dalyvavę daugiau nei dešimt partnerių iš Lietuvos.

 

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjo tarptautinių ryšių ir programų klausimais Arūno Gražulio komentaras:

„Geroji Pietų Baltijos programos įgyvendinimo patirtis buvo aptariama neaiškių jos ateities perspektyvų kontekste. Šiuo metu Europos Komisija dar tik rengia naujojo finansinio laikotarpio teritorinio bendradarbiavimo programų reglamentą, tačiau į viešumą yra patekę nemaža nerimą keliančios informacijos.

Visų pirma, Europos Komisija didelį dėmesį skiria ES Baltijos jūros regiono strategijos (BJRS) įgyvendinimui. Ši strategija, akcentuojant darnios aplinkos visame ES Baltijos jūros regione kūrimą, yra įgyvendinama laikantis vadinamojo „trijų „ne“ principo – be naujų institucijų, be naujų teisės aktų ir be papildomo finansavimo. ES BJRS įgyvendinimui siekiama išnaudoti esamus finansinius instrumentus geriau koordinuojant jų tikslus bei priemones.

Šioje srityje Pietų Baltijos programa neretai yra matoma kaip dubliuojanti didesnę – Baltijos jūros tarpregioninio bendradarbiavimo programą (nors pagal ankstesnę klasifikaciją pastaroji būtų priskiriama Interreg B, o Pietų Baltijos – Interreg A kategorijai). Dėl šios priežasties neretai pasigirsta siūlymai, jog naujojoje finansinėje perspektyvoje Pietų Baltijos programa galėtų būti įjungta į Baltijos jūros regiono programą arba sujungta su panašia, kiek šiauriau esančiam regionui skirta Centrinės Baltijos programa.

Tokias baimes sustiprino ir renginyje dalyvavusio Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato atstovo Žano Marko Venino (Jean-Marc Venineaux) pranešimas, kuriame jis, aptardamas Baltijos jūros strategijos įgyvendinimo naujajame finansiniame laikotarpyje perspektyvas, nuolat akcentavo išteklių koncentracijos svarbą bei atsisakė aiškiai pakomentuoti aukščiau minėtas spėliones.

Pasitvirtinus minėtai informacijai, EK siūlomos reformos būtų itin blogas ženklas į programos teritoriją patenkantiems Lietuvos regionams. Visų pirma, bet kuriuo iš neformaliai aptariamų atvejų, programos teritorijoje atsirastų gerokai stipresnių žaidėjų – didelių Centrinės Švedijos, Šiaurės Vokietijos miestų, galinčių parengti daugiau paraiškų ir galinčių įsisavinti didesnę ES paramos dalį. Greta to, dabartinė Baltijos jūros regiono programa pasižymi jau nusistovėjusiais ryšiais ir stipria konkurencija, o tai apribotų dar tik stiprėjančių Lietuvos pajūrio pareiškėjų galimybes gauti ES paramos tarptautiniams projektams.

Kol kas šiuo klausimu už programos įgyvendinimą atsakingos visų penkių valstybių nacionalinės valdžios institucijos, įskaitant ir programos pratęsimui pritariančią, tačiau jos valdymą labai patobulinti siūlančią Lietuvos Respublikos  vidaus reikalų ministeriją, laukia oficialių Europos Komisijos pasiūlymų. Savo ruožtu, šiame finansiniame laikotarpyje programos valdančiąja institucija buvusi Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerija apsiriboja už itin mažą  biudžetą užsakiusi dabartinės programos poveikio vertinimą, kuris turėtų būti baigtas iki šių metų gruodžio bei taip pat labai atsargiai reiškia savo poziciją.“

Kategorija:   Naujienos
Atgal