Pajūrio savivaldybės reikalauja pratęsti Pietų Baltijos programą
Baltijos jūros programa apima prie jūros esančius Lietuvos, Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos regionus. Lietuvoje į programos aprėptį patenka Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskritys. Programos įgyvendinimui 2007-2013 m. buvo skirta kiek daugiau nei 60 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Įgyvendinant programą buvo surengti net 9 kvietimai teikti paraiškas ir šiuo metu iš esmės visos jai skirtos lėšos yra paskirstytos.
Bendrame laiške trijų pajūrio regionų vadovai akcentuoja, jog atsisakius Pietų Baltijos programos, tiek į jos aprėptį patenkančios Lietuvos, tiek ir kitų dalyvaujančių ES valstybių narių savivaldybės netektų specifinio, tik joms skirto paramos instrumento. Nors tokiu atveju šias teritorijas ir toliau iš dalies dengtų ir kitos ES teritorinio bendradarbiavimo programos (pvz. Lietuvos atveju – iš dalies būsimos Lietuvos-Latvijos, Lietuvos-Latvijos-Baltarusijos, Lietuvos-Lenkijos, galima bendradarbiavimo su Rusijos federacijos Kaliningrado sritimi programa, taip pat Baltijos jūros programa, liktų galimybės naudotis URBACT, Interreg C ir kitų programų finansavimu), tačiau pajūrio savivaldybės prarastų pagal jų poreikius parengtą teritorinio bendradarbiavimo programą. Tuo tarpu sujungus šią programą su kitomis regioninio bendradarbiavimo programomis, daugeliui nedidelių, į programos teritoriją patenkančių savivaldybių tektų konkuruoti su didžiaisiais Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos miestais, turinčiais nepalyginamai didesnius finansinius ir administracinius išteklius, kas, savo ruožtu apsunkintų ES deklaruojamų teritorinės sanglaudos tikslų įgyvendinimą šiame regione.
Laiške taip pat pažymima, jog Pietų Baltijos programa, nors parengta dar iki Europos Komisijos iniciatyvos dėl Baltijos jūros strategijos, savo prioritetais atitinka Baltijos jūros strategijos tikslus. Todėl programos atsisakymas apsunkintų ir šios strategijos įgyvendinimą.
Ši principinė trijų Lietuvos pajūrio apskričių pozicija taip pat išsiųsta ir visų už programos įgyvendinimą atsakingų valstybių narių nacionalinėms institucijoms – Danijos Karalystės ekonomikos ir verslo reikalų ministerijai, Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lenkijos respublikos regioninės plėtros ministerijai, Švedijos Karalystės Įmonių, energetikos ir ryšių ministerijai, Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemės Ekonomikos, statybos ir turizmo ministerijai.
