R. Malinauskas: savivaldybės šiuo metu gyvena blogiau negu per krizę

Gruodžio 10 d., pirmadienį, Šilalės rajone, Bijotų kaime, D. Poškos Baublių muziejuje vyko išvažiuojamasis Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdis. „Į Vilnių taip gausiai nesusirenkate, kaip į Šilalę” – juokavo pradėdamas paskutinį 2012 metais posėdį LSA prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Valdybos nariai – Akmenės, Alytaus, Ignalinos, Jurbarko, Kupiškio, Mažeikių, Švenčionių, Varėnos, Utenos rajonų, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių miestų, Birštono, Elektrėnų, Marijampolės, Pagėgių savivaldybių merai, LSA direktorė R.Žakaitienė, svečiai – Tauragės ir Šilalės rajonų merai bei Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje Irena Ričkuvienė išklausė informaciją apie 2012 m. biudžeto ir 2013 m. biudžeto projekto pakeitimus, kaip bus įgyvendinamos Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo nuostatos ir kokios naujovės laukia savivaldybių 2013 metais socialinėje srityje.

Į daugiausiai LSA valdybos narių klausimų teko atsakyti LSA direktoriaus pavaduotojui Rimantui Čapui, pristačiusiam 2012 m. biudžeto ir 2013 m. biudžeto projekto pakeitimus: daugumos savivaldybių mokesčių surinkimo lygis šiais metais panašus į valstybės , bet kaip joms išgyventi, kai 5-10 procentų sumažinti jų biudžetai, kaip bus MMA (minimalią algą) pakėlus iki 1000 ar daugiau litų, kokia GPM (gyventojų pajamų mokestis) dalis bus palikta savivaldybėms ir t. t.? LSA prezidentas replikavo – „savivaldybės šiuo metu gyvena blogiau negu per krizę”.
Seimas 2012 m. lapkričio mėn. pritaręs 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisoms, iš dalies atsižvelgė į LSA prašymą nemažinti mokinio krepšelio lėšų 22,096 mln. Lt, savivaldybėms 2012 metams paliko 4,565 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų mokytojų išeitinėms kompensacijoms išmokėti. Ir kadenciją baigianti Vyriausybė sumažino savivaldybėms skiriamas 2012 metams specialiąsias tikslines dotacijas mokinio krepšeliui finansuoti 17,531 mln. Lt, o ne 22,096 mln. Lt, kaip buvo siūliusi pirminiame įstatymo projekto variante.
Seimas taip pat nustatė įstatyme išimtį, kad nepanaudota specialiosios tikslinės dotacijos dalis mokinio krepšeliui dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ketvirtąjį ketvirtį, išskyrus išmokėtas sumas mokytojų išeitinėms kompensacijoms, grąžinama į valstybės biudžetą.
R. Čapas apgailestavo, kad Seimas nesvarstė LSA prašymo palikti savivaldybėms dar apie pustrečio milijono litų mokinio krepšelio lėšų mokytojų išeitinėms kompensacijoms išmokėti 2012 metais. Patobulintame 2012 m. biudžeto įstatyme 129,968 mln. Lt padidintos specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybėms, skirtos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti.

Šiuo metu savivaldybėms kyla daug klausimų, susijusių su Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 301, 302 straipsniais įstatymo nuostatų įgyvendinimu. Patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Ieva Andriulaitytė problemas suskirstė dvi pagrindines grupes: problemos, susijusios su nuostatų, reglamentuojančių komunalinių atliekų tvarkymo organizavimą ir administravimą ir problemos, susijusios su reikalavimu savivaldybėms ir gamintojams ir importuotojams sudaryti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis.
Pirmojo pobūdžio problemos kyla tuose regionuose, kuriuose taikoma tarifinė atsiskaitymo už atliekų tvarkymą sistema ir kur atliekų tvarkymo bei sistemos administravimo savivaldybės yra pavedusios savo įmonėms. Savivaldybėms neaišku, ar jos gali pavesti savo įmonei vykdyti dalį sistemos administratoriaus funkcijų (atliekų turėtojų registravimas, sutarčių sudarymas su atliekų turėtojais, įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą surinkimas ir pan.), ar savivaldybės turi nutraukti galiojančias sutartis su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo operatoriais, kurios buvo sudarytos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ankstesnę redakciją (30 straipsnio 4 dalis) ir kas kompensuos investicijas, kurios buvo padarytos, vykdant sutartinius įsipareigojimus, bet kitai šaliai juos nutraukus.
Šiuo metu savivaldybėse sutartis su atliekų turėtojais sudaro atliekų tvarkytojai. Įsigaliojus naujoms nuostatoms, savivaldybės turėtų perrašyti sutartis. Savivaldybėms neaišku, kaip reikės įgyvendinti minėtus reikalavimus. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybė suprantama, kaip savivaldybės taryba. Todėl, ši įstatymo nuostata, visų pirma, neatitinka viso įstatymo teisinės logikos. Savivaldybės institucijos ir administracijos neteikia ir viešųjų paslaugų (išskyrus atvejus, kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas). Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Savivaldybės atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nėra patvirtinusi standartinių sutarčių sąlygų.
Dėl antrosios grupės problemų – Savivaldybių ir gamintojų ir importuotojų bendradarbiavimas, neaišku toms savivaldybėms, kuriose antrinių žaliavų surinkėjai jau yra parinkti ir paskirti bei su jais savivaldybės yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis iki 2015 ir vėlesnių metų (pvz. ar reikia nutraukti sutartis, ar galima sudaryti laikinas sutartis ir pan.); kaip savivaldybės turėtų elgtis, kai antrinių žaliavų surinkimas kartu su pakuotės atliekomis bei elektronikos atliekomis ar buityje susidarančiomis pavojingomis atliekomis yra renkamas tų pačių įmonių, kurioms ši funkcija yra pavesta pagal tuo metu galiojusį Atliekų tvarkymo įstatymą? Kas kompensuos, jei reikės sutartis nutraukti, kas parinks atliekų surinkėjus pakuočių atliekų ir elektronikos atliekų surinkimui: savivaldybės ar gamintojai-importuotojai ir t.t.
Iki 2013 metų sausio 1 dienos, kada įsigalios daugelis Įstatymo nuostatų, Aplinkos ministerija turi parengti poįstatyminius teisės aktus, o LSA organizuos darbinius pasitarimus dėl Atliekų tvarkymo įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo nuostatų įgyvendinimo.

Patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė supažindindama su socialinės srities naujovėmis priminė, kad po LSA Valdybos ir Tarybos nutarimo nuo 2013 m. socialinių pašalpų skyrimą visose savivaldybėse vykdyti kaip savarankiškąją savivaldybių funkciją, skiriant lėšas savivaldybėms kaip bendrosios dotacijos kompensaciją pagal 2012 metais soc. pašalpai faktiškai panaudotas faktines išlaidas, o kompensaciją už šildymą palikti kaip valstybės perduotą savivaldybėms funkciją, SADM parengė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, kuriuose reglamentavo savivaldybėms naują savarankiškąją funkciją. Buvo paskaičiuota, kad piniginei socialinei paramai 2013 metais savivaldybėms faktiškai reikės apie 600 mln. Lt. Kol kas 2013 m. valstybės biudžete tokio dydžio suma nėra numatyta. Galutinį sprendimą dėl piniginės paramos pertvarkos priims nauja Vyriausybė peržiūrėdama 2013 m. biudžetą.
Š.m. pradžioje Seime patvirtinta Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcija numato stiprinti vaiko teisių apsaugos funkciją, planuojama 2013 metais skirti ir 20.840 tūkst. litų vietoje 15.233 tūkst. litų. Už šiuos pinigus savivaldybėse Vaiko teisių apsaugos skyriuose bus įvesti papildomi 43 etatai, vadovaujantis kriterijumi, kad vienam darbuotojui tektų ne daugiau kaip 2000 vaikų ir kad darbuotojas turėtų teisinį išsilavinimą.
Savivaldybėms nerimą kelia ir globos įstaigų akreditavimo tvarka, nemažai įstaigų neatitinka 2006 m. patvirtintų globos įstaigų reikalavimų dėl darbuotojų skaičiaus, patalpų dydžių ir kt. Peržiūrėtos ir parengtos naujos, supaprastintos globos įstaigų normos ir darbuotojų normatyvai, kurie artimiausiu laiku turėtų būti patvirtinti. Pakeistame Socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad globos įstaigos privalo įgyti licencijas iki 2015 metų sausio 1 d.
Lieka opi socialinių globos įstaigų finansavimo problema. Likviduojant apskritis, iš apskričių administracijų 2011 metais 22-iems savivaldybėms buvo perduotos 28 valstybinės globos įstaigos: 25 vaikų globos namai ir 3 senelių globos namai. Iš apskričių perimtų įstaigų finansavimas iš valstybės biudžeto buvo labai skirtingas – vienam vaikui atskirose įstaigose buvo skiriama nuo 3 tūkst. Lt iki kelių dešimčių tūkst. Lt per mėn. (Apskričių įstaigas perėmusioms savivaldybėms iš valstybės biudžeto 2011 m – buvo skirta 40,8 mln. Lt, 2012 m. – 39,2 mln.). 2013 m. – numatyta 32, 8 mln.). Dėl netinkamos globos įstaigų finansavimas tvarkos atsirado dideli skirtumai tarp atskirų savivaldybių tarp skirtingo pavaldumo globos įstaigų.
Problemoms spręsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje sudaryta darbo grupė, kurioje dirbs ir keturi LSA deleguoti atstovai. Apie socialinių paslaugų finansavimo problemas informuotas ir naujasis Seimo Socialinių reikalų komitetas.

Valdybos nariai sutarė kreiptis į naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir Finansų ministeriją su prašymu, svarstant 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projektą, padidinti savivaldybėms skiriamas lėšas.

Aptarus visus darbotvarkėje numatytus klausimus, meras Jonas Gudauskas papasakojo ir parodė, kuo gyvena Šilalės rajono savivaldybė.
Išvažiuojamasis, paskutinis 2012 metais LSA valdybos posėdis D. Poškos Baublių muziejuje, prasidėjęs smagiu Šilalės muzikos mokyklos mokytojų ansamblio kankliavimu, baigėsi Baublių komplekso apžiūrėjimu, ekskursija į Girdiškės Snieginės bažnyčią su unikaliais altoriais ir legendinio lakūno Stasio Girėno tėviškę Vytogalos kaime.