Lietuvos savivaldybių indeksas 2012
„Mano nuomone, bet kokie indeksų sudarymai yra sveikintini. Tačiau jų negalima suabsoliutinti, nes indeksai negali atspindėti visų veiksnių ir „laimės” pojūčio atskiram subjektui – konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Pavyzdžiui, didelė dalis gyventojų atsakytų, kad jiems geriausia gyventi ten, kur šiuo metu gyvena, o kai kurie verslo atstovai galėtų pateikti tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pavyzdžių iš praktinės patirties plėtojant ar bandant plėtoti verslą skirtingų savivaldybių teritorijose.
LLRI indeksas buvo sudarytas remiantis įvairiais savivaldybės veiklą apibūdinančiais rodikliais devyniose srityse (komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto). Savivaldybės buvo vertinamos balais nuo 0 iki 100. LLRI indekse buvo įvertintos 7 miestų ir 53 rajonų (ir ne rajonų) savivaldybės.
Klaipėda pirmavo šiais metais paskelbtame Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) šalies savivaldybių indekse todėl, kad surinko 69,4 balo iš galimų 100 balų, Vilnius – 63,9 balo. Klaipėdai pirmą vietą tarp savivaldybių užtikrino geros investicijos ir plėtros lygis, komunalinis ūkis, savivaldybės efektyvi veikla. Klaipėdos miesto savivaldybei pirmąją vietą užtikrino gera situacija beveik visose vertintose srityse. Geriausiai įvertinta investicijų ir plėtros sritis. LLRI nuomone, pasitelkus privatų kapitalą, komunalinis ūkis Klaipėdoje tapo pakankamai efektyvus, o savivaldybės administracija buvo gerai įvertinta, nes nedidelis darbuotojų skaičius ir mažas skundų skaičius savivaldybėje.
Kauno miesto savivaldybė šiais metais pakilo į ketvirtąją vietą iš penktosios (57 balai). Remiantis LLRI vertinimu, Kaunas pagal turto valdymo efektyvumą atsiliko nuo Klaipėdos, Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybių. Kauno m. atsiliko nuo Panevėžio m. pagal patrauklumą investuotojams (įvertinus mokesčius, investicijas ir plėtrą) ir pagal savivaldybės sugebėjimą valdyti (biudžetas, turto valdymas, administracija).
Tačiau, LLRI indekse, Kauno miesto savivaldybė kartu su Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybėmis taiko mažiausius mokesčių tarifus.
LLRI vertinimu, Vilnius liko antroje vietoje liko dėl spragų sveikatos, mokesčių ir biudžeto (aukštesni mokesčių tarifai, savivaldybė turi didžiausią skolą procentais nuo pajamų) srityse.
Vilnius (66,8 balo) pagal savivaldybės sugebėjimą valdyti (turto valdymas, administracija) nedaug atsiliko nuo Klaipėdos miesto (71,8 balo).
Vilnius buvo gerai įvertintas už švietimo, administracijos ir personalo valdymą, komunalinį ūkį ir transportą. Vilnius (78,2 balo) pirmavo pagal LLRI sudaromą indeksą vertinant savivaldybėse komunalinį ūkį, švietimą, sveikatą ir socialinę rūpybą, kuris nurodo, kurioje savivaldybėje yra palankiausios sąlygos gyventojams.
Manau, kad Vilniui, kaip ir kitoms savivaldybėms, tobulinti reikia tas veiklos sritis, kuriose buvo atsiliekama LLRI vertinimuose. Tačiau Vilniaus m. savivaldybei skolos taip greitai nepavyks sumažinti, nes tam nepakaks pajamų augimo masto, o ES lėšomis remiamiems projektams įgyvendinti teks dar skolintis (2013 metai bus rekordiniai Lietuvos istorijoje metai pagal ES paramos lėšomis įgyvendinamų projektų apimtis).
Tikiuosi, kad š. m. lapkričio 28 d. LLRI antrą kartą paskelbto šalies savivaldybių indekso medžiagoje yra parašytos konkrečios rekomendacijos kiekvienai savivaldybei (ir Vilniaus miesto), ką jos turi nuveikti, norėdamos pakilti aukštyn kitais metais (pavyzdžiui, praėjusiais metais rekomendacijos buvo nurodytos).
Siekiant investuotojams pagerinti sąlygas miestuose reikia pašalinti daugelį metų žinomas didžiausias kliūtis – perdėtą biurokratizmą, nestabilius mokesčius ir t.t. Greičiausiai išsprendžiamas būdas – gerokai paspartinti statybų leidimų išdavimą”.
