Europos Audito rūmų išvada – investiciniai tikslai į energijos vartojimo efektyvumą viešame sektoriuje nepasiekti

Lietuvoje 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiu energijos efektyvumo priemonių finansavimui buvo skirta 7,5% visos paramos, t.y. 439.3 mln. eurų. Ataskaitoje įvertinti 8 Lietuvos projektai įvairiuose miestuose.
Padidėjusios energijos vartojimo sąnaudos, iškastinio kuro atsargų išeikvojimas ir žmogaus veiklos poveikis pasaulio klimato kaitai – tai pagrindiniai veiksniai, kurie pastaruoju metu skatino vykdyti energijos vartojimo efektyvumo politiką. Nuo 2000 m. Europos Sąjunga energijos vartojimo efektyvumo priemonėms valstybėse narėse bendrai finansuoti iš savo sanglaudos politikos fondų skyrė apie 5 milijardus eurų. Už šių lėšų valdymą yra atsakinga tiek Europos Komisija, tiek valstybės narės.
Tačiau ar pavyko šiuos tikslus pasiekti? Ar aiškiai valstybės suformulavo tikslus? Atsakymas – ne. Langų keitimas ir pastatų šiltinimas- ne visada pakankamos priemonės.
Europos Audito rūmai pateikė tris pagrindines išvadas:
1. Programavimo dokumentuose ir finansavimo sąlygose nebuvo nustatytos tinkamos sąlygos efektyviai įgyvendinti investicijas. Atsakingos institucijos finansuoti atrinktiems projektams nebuvo nustačiusios racionalių, su ekonominiu veiksmingumu, t. y. sutaupytos energijos vieneto kaina, susijusių tikslų. Pastatai buvo laikomi tinkamais finansuoti, jei juos buvo būtina atnaujinti ir jei jų dokumentai atitiko reikalavimus.
2. Įgyvendintos energijos efektyvumo priemonės viešajame sektoriuje kaštų požiūriu buvo neefektyvios.
3. Veiksmų programos Nacionaliniu lygiu nebuvo paremtos naudos ir kaštų įvertinimu. Kaštų ir naudos analizė nebuvo atlikta, todėl projektų atsiperkamumas nebuvo kriterijus atrenkant projektus finansavimui. Pagal taisykles veiksmų programos turėjo remtis Energijos efektyvumo veiksmų planų. Deja, tai nebuvo atlikta, todėl projektai nebuvo įvertinti pagal tai, kiek energijos ir lėšų sutaupyta, ar parinkti projektai buvo būtini ir pirmaeiliai, ar priemonės, kurios buvo įgyvendintos buvo pačios efektyviausios ir ar pakankamos.
Projektų atrankos kriterijai buvo nepakankami:
Projektų vertintojų parinkti projektų atrankos kriterijai, anot Audito rūmų, buvo silpni ir neefektyvūs, todėl jie neužtikrino, kad parama būtų skirta labiausiai ekonomiškai gyvybingiems atsiperkantiems projektams. Kriterijai turi numatyti kokybinį pasirinkto rodiklio įvertinimą – kaip maksimalus atsipirkimo laikotarpis, vieno sutaupyto energetinio vieneto kaštai ir pan. Tokie kriterijai būtini, norint parinkti pačius efektyviausius projektus finansavimui.
Auditoriai kritikavo ir Lietuvos institucijų pasirinktus kriterijus, pagal kuriuos pagrindinis vertinimas buvo pagal tai, kiek energijos pavyks sutaupyti modernizavus pastatą. O tuo tarpu energetinis auditas projektų paraiškose nebuvo reikalaujamas. Todėl tokie kriterijai, kurie neįvertina sutaupytos energijos kaštų, nenustato, kurie projektai leistų efektyviausiai panaudoti investicijas ir sutaupytų daugiausia energijos.
Projektų įgyvendinimo efektyvumas ir įgyvendinimo priežiūra nepakankami
Audito rūmai kritikuoja ir projektų įgyvendinimo efektyvumą bei priežiūrą. Rengiant ir įgyvendinant investicinius projektus atsakingos institucijos – tiek projektų atrankos agentūros, tiek ir projektų vykdytojai turi nustatyti pamatuojamus ir tikslius indikatorius, kurie leistų įvertinti kokybinį ir kiekybinį projekto tikslų įgyvendinimą. Tačiau Audito Rūmai pastabėjo, kad nei viena iš Vadovaujančių institucijų tokių kriterijų nenustatė. Audito rūmai kritikavo ir Europos Komisiją, kuri neparengė gairių ir papildomai nestebėjo įgyvendinamų projektų. Laiku įvertinus spragas, buvo galima dar programos įgyvendinimo pradžioje ištaisyti klaidas.
Audito rūmai teigia, kad savivaldybės ir regionai turėjo būti pasirengę poreikiais pagrįstus investicinius planus, kurie turėjo remtis pastatų inventorizacija, jų energetiniais kaštais, miestų prioritetais. Ši strategija turėjo būti pagrindas skirstant investicijas. Tačiau nei vienoje iš audituotų šalių savivaldybės tokių planų neturi. Dažniausias projektų atrankos kriterijus buvo tai, kad buvo parengtas renovacijos projektas konkrečiam pastatui.
Sukritikuoti ir techniniai standartai, kuriais remiantis buvo įgyvendinti projektai. Nors visose audituotose šalyse yra nustatyti techniniai statybos reikalavimai pastatų energetinei varžai, statybinėms medžiagoms ir technologijoms, projektų atrankos agentūros ir savivaldybės, projektų vykdytojai, taikė lanksčias priemones ir griežtai nesilaikė nustatytų standartų.
Lietuvos audituotose projektuose investicijos m2 siekė 130-488 eurų, t.y. keletą kartų viršijo Nacionalinėje energijos efektyvumo strategijoje numatytas 31,85 eurų/m2 investicijas.
Europos Audito rūmų rekomendacijos
Siekiant pagerinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, Audito Rūmai rekomenduoja Europos Komisijai griežtini kontrolę ir sanglaudos politikos finansavimą energijos vartojimo efektyvumo priemonėms skirti tik tada, jei bus atliktas tinkamas poreikių vertinimas, bus reguliariai vykdomas stebėjimas, naudojami palyginami veiklos rodikliai, skaidrūs projektų atrankos kriterijai bei standartinės vienam sutaupomos energijos vienetui tenkančios investicinės sąnaudos, nustatant maksimalų priimtiną paprastą investicijų grąžos laikotarpį.
Audito rūmų rekomendacijos labai aiškios, jos bus dar ilgai diskutuojamos ir Europos Komisijoje ir valstybėse narėse, bet viena aišku – jau dabar savivaldybės, ketinančios ateinančiu finansavimo laikotarpiu pasinaudoti ES parama būsto renovacijai turi atsižvelgti į šias išvadas ir nustatyti prioritetus ir priemones taip, kad ES parama leistu pasiekti energijos efektyvumo didinimo tikslus.
Pastarųjų 12 metų ES parama Lietuvai davė pastebimų teigiamų rezultatų, tačiau dar vis pritrūkstame sisteminio, globalaus vertinimo planuojant investicijas.
Straipsnį, remiantis Europos Audito rūmų ataskaita (SA 21/2012) „Sanglaudos politikos investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ekonominis veiksmingumas” bei pranešimu spaudai ECA/12/55, parengė LSA atstovė Briuselyje Indrė Venckūnaitė da Silva Lemos.