LSA valdybos posėdis: Bendradarbiavimas. Partnerystė. Nutarimai.
Svečiuose lankėsi Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Viktoras Dražinas, kuris džiaugėsi gražiu bendradarbiavimu, nenutrūkstama santykių plėtra bei stipria partneryste su Lietuva.
Taip pat buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos eksparlamentarų klubu, kuria siekiama stiprinti vietos savivaldą ir parlamentinę demokratiją. LSA prezidentas R. Malinauskas ir LEK prezidentas H. Žukauskas vienas kitam spaudė rankas, sutardami bendromis pastangomis formuoti konstruktyvų valstybės politikų požiūrį į vietos savivaldą – kaip svarbų socialinį veiksnį, padedantį vystyti dialogą su visuomene, rengti ir siūlyti vietos savivaldai ir demokratijos vystymui reikalingus teisės aktų projektus, analizuoti, vertinti ir teikti pastabas bei pasiūlymus Seimo, Vyriausybės, atskirų ministerijų ir kitų valstybės institucijų rengiamiems norminių aktų projektams.
Daug diskusijų vyko savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo ir rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų klausimais. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, atskirų savivaldybių biudžetų pajamų netekčių, valdyba nusprendė nepritarti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-234, nes savivaldybėms, kurių teritorijoje esančioms gyvenamosioms vietovėms yra suteiktas kurortinės teritorijos statusas, nuo 2014 metų sumažėtų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio įplaukų dalies, skiriamos savivaldybių išlaidų skirtumams išlyginti pagal rodiklį R9. Šios savivaldybės turėtų pasidalinti dalimi pajamų su savivaldybėmis, kurių teritorijoje esančioms gyvenamosioms vietovėms būtų įteisintas rekreacinės teritorijos statusas.
Anot LSA direktoriaus pavaduotojo, patarėjo savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais, R. Čapo, geresnė alternatyva – kuo greičiau priimti absoliučią daugumą savivaldybių tenkinančius, LSA valdybos ir tarybos anksčiau siūlytus Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimus. Jų priėmimo savivaldybės tikisi kuo greičiau – Seimo 2013 m. pavasario sesijoje. LSA jau išsiuntė naują prašymą Seimui ir Vyriausybei kuo greičiau priimti kelių įstatymų pakeitimus, kurie gerokai pagerintų visų savivaldybių finansinę padėtį. LSA siūlymai parengti su konkrečių įstatymų projektų palyginamaisiais variantais ir argumentais.
Patarėja savivaldybių administravimo klausimais V. Ablingienė, pristatydama savivaldybių politikų ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydžio susiejimo su savivaldybės gyventojų skaičiumi klausimą, konstatavo visiems žinomą liūdną tiesą, jog pastaraisiais metais šalies gyventojų skaičius nuolat mažėja.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos priklauso nuo to, kuriai savivaldybių institucijų grupei priskiriama savivaldybė (III ar IV). Nustatytas tik vienas priskyrimo kriterijus – savivaldybės gyventojų skaičius. Aktuali tampa 100 tūkst. gyventojų riba. Merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos koeficiento dydį taip pat lemia ši riba. Valdyba vienbalsiai priėmė nutarimą atsisakyti savivaldybių institucijų skirstymo į grupes, kadangi visų savivaldybių veiklą, teises ir pareigas reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, kuris nesuteikia nė vienai savivaldybei išskirtinių teisių ar pareigų,- visos savivaldybės vykdo vienodas funkcijas, visų savivaldybių merų ir merų pavaduotojų įgaliojimai vienodi, visų savivaldybių atitinkamo lygmens tarnautojams keliami vienodi reikalavimai, pvz., aukštasis universitetinis išsilavinimas, tam tikri gebėjimai, visiems tarnautojams nustatytas vienodas darbo laikas. Akivaizdu, jog daugiau gyventojų turinčiose savivaldybėse tas pačias funkcijas vykdo atitinkamai didesnis skaičius tarnautojų, tačiau tai nereiškia, kad mažesnėse savivaldybėse valstybės tarnautojai yra žemesnės kvalifikacijos, turi mažesnį darbo krūvį, trumpesnį darbo laiką ar jiems keliami mažesni reikalavimai.
„Para turi 24 valandas tiek Panevėžy, tiek Druskininkuose”,- LSA poziciją vaizdingai iliustravo prezidentas R. Malinauskas.
Regionų plėtros tarybos yra pagrindinės regioninę politiką apskrityse formuojančios ir koordinuojančios institucijos. Nacionalinės regioninės politikos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami vykdant ES paramos lėšomis finansuojamas programas. Pagrindinė regionų plėtros tarybų veikla susijusi su 2007-2013 metų struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų regioninių projektų krepšelio formavimu, tikslinimu, regioninių projektų įgyvendinimo, lėšų įsisavinimo stebėsena. Anot V. Ablingienės, galima teigti, jog regioninių projektų atrankos modelis pasiteisino.
Ateinančiame ES paramos programavimo laikotarpyje regionų plėtros tarybų vaidmenį būtina plėsti. Tai pažymėta Europos vietos ir regionų valdžių kongreso 2012 m. kovo 21 d. rekomendacijoje Nr. 321 „Dėl vietos savivaldos Lietuvoje”, siūlant „imtis priemonių sukurti stipresnį regioninį lygmenį, išplečiant regionų plėtros tarybų kompetenciją, stiprinant jų aparatą ir numatant regioninių biudžetų kūrimą”, ir XVI Vyriausybės programoje „didinsime regionų plėtros tarybų vaidmenį įgyvendinant nacionalinę regionų plėtros politiką, taip pat jų įgaliojimus, planuojant ir administruojant ES struktūrinę paramą”.
Su atliekų tvarkymo aktualijomis supažindino I. Andriulaitytė, LSA patarėja aplinkos ir energetikos klausimais. Vertinant padėtį atliekų tvarkymo sektoriuje dalyvauti posėdyje buvo pakviestas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas, kuris pristatė ir detaliau supažindino LSA valdybos narius su Seimo aplinkos apsaugos komiteto numatomais darbais atliekų tvarkymo srityje, bei paskatino savivaldybes aktyviai dalyvauti teikiant siūlymus sistemai tobulinti.
Posėdžio metu taip pat aptarta susidariusi situacija atliekų tvarkymo srityje įgyvendinant gamintojo atsakomybės principą. Savivaldybių nuomone, valstybinės valdžios ir valdymo institucijos turėtų griežčiau pasisakyti dėl probleminių klausimų, kylančių organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą. Būtina spręsti konkursų organizavimo pakuočių atliekų surinkėjams parinkti, reikalavimų bendradarbiavimo susitarimui, pakuočių atliekų finansavimo ir mokesčio gamintojams ir importuotojams taikymo klausimus.
