Išvažiuojamasis LSA tarybos posėdis. Miesto efektyvaus energijos valdymo konferencija

LSA tarybos posėdis pradėtas regioninės politikos įgyvendinimo klausimais, kurių aktualijomis dalinosi ir VRM Regioninės plėtros departamento direktorius Arūnas Plikšnys bei Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Gediminas Česonis.

Nacionalinės pažangos programos prioritetui „Regioninė plėtra” įgyvendinti Vidaus reikalų ministerija parengė Tarpinstitucinio veiklos plano 2014-2020 m. projektą, kuriame laikomasi numatytų ES struktūrinės ir kitos tarptautinės paramos proporcijų. Minėtame plane numatytas VRM ir kitų ministerijų dalyvavimas, tačiau šiam planui pritarė ne visos ministerijos.

Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, vertindama pasiteisinusį 2007-2013 m. ES paramos programavimo laikotarpio regioninį projektų atrankos modelį, pažymėdama svarų regionų plėtros tarybų bei savivaldybių indelį planuojant 2014-2020 m. Regioninės plėtros prioriteto priemones ir jų finansavimo poreikį, priėmė nutarimą, kuriuo pritaria Nacionalinės pažangos programos prioriteto „Regioninė plėtra” Tarpinstitucinio veiklos plano 2014-2020 m. (TVP) projektui. Taip pat šiuo nutarimu išsakyta pozicija finansavimo atžvilgiu, siūlant numatyti didesnį finansavimą šilumos energijos tiekimo ir gamybos efektyvumo didinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo viešuosiuose pastatuose, energijos taupymo, turizmo, kompleksinio viešosios infrastruktūros plėtojimo priemonėms, bei numatant kogeneracijos šaltinių diegimo ir rekonstrukcijos skatinimo priemonę. Posėdžio metu TVP nutarimas pasiūlytas papildyti išsakytu siūlymu Vyriausybei- kompensuoti projektų pridėtinės vertės mokesčio išlaidas. Nepritardama atskirų ministerijų pozicijoms Regioninės plėtros prioriteto priemones įgyvendinti ne regioniniu projektų planavimo būdu, LSA kreipiasi į Aplinkos, Energetikos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ir Ūkio ministerijas su siūlymu TVP priemones vykdyti regioniniu projektų planavimo būdu.

Didelis dėmesys skirtas ir Regionų plėtros tarybų įgaliojimų didinimo klausimams aptarti. Regionų plėtros tarybų vaidmens didinimo būtinybė pažymėta Europos vietos ir regionų valdžių kongreso 2012 m. kovo 21 d. rekomendacijoje Nr. 321 „Dėl vietos savivaldos Lietuvoje”, siūlant „imtis priemonių sukurti stipresnį regioninį lygmenį, išplečiant regionų plėtros tarybų kompetenciją, stiprinant jų aparatą ir numatant regioninių biudžetų kūrimą”. Apie tai rašoma ir XVI Vyriausybės programoje „didinsime regionų plėtros tarybų vaidmenį įgyvendinant nacionalinę regionų plėtros politiką, taip pat jų įgaliojimus, planuojant ir administruojant ES struktūrinę paramą”. Todėl LSA taryba, vertindama po 2010 m. apskričių valdymo reformos įvykusius pokyčius formuojant bei aptarnaujant regionų plėtros tarybas nutarė Seimui ir Vyriausybei siūlyti: išplėsti regionų plėtros tarybų įgaliojimus regioninio, tarptautinio bendradarbiavimo, regioninės reikšmės projektų inicijavimo klausimais; leisti regionų plėtros taryboms steigti pavaldžias viešąsias įstaigas, vykdysiančias sekretoriato funkcijas; numatyti valstybės finansavimą regionų plėtros tarybų įsteigtų viešųjų ištaigų veiklai užtikrinti.

LSA patarėjas informacinės visuomenės plėtros klausimais Raimundas Veikutis skaitė pranešimą „Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę”, bei supažindino su tokiu pačiu pavadinimu vykdomu projektu, kurį inicijuoja Vidaus reikalų ministerija. Šiuo projektu siekiama į elektroninę terpę perkelti Lietuvos savivaldybių institucijų teikiamas administracines paslaugas. Nemaža dalis savivaldybių el. paslaugų, kurios teikiamos vykdant valstybės perduotas funkcijas, jau yra perkeltos ar keliamos kitų projektų pagalba: socialinės paslaugos – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomu projektu; metrikacijos paslaugos- Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos vykdyto projekto metu; savivaldybių institucijų išduodamų licencijų ir leidimų paslaugos – Viešosios įstaigos „Versli Lietuva” kuruojamu projektu. Projektas „Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę” perkels ir visose savivaldybėse tiražuos visas likusias, į kitų projektų apimtį nepatekusias, paslaugas, taip užtikrinant, kad praktiškai visa aibė savivaldybių teikiamų administracinių paslaugų būtų sėkmingai elektronizuotos ir pasiūlytos naudotis gyventojams. Tokiu būdu Projektui pasibaigus savivaldybėse bus įgyvendintos tiek technologinės, tiek ir organizacinės priemonės, kurios užtikrins vientisą nenutrūkstamą el. paslaugų kokybišką teikimą visose savivaldybėse. Dabartiniai projekto partneriai- Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacija, Ignalinos bei Širvintų rajonų, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybių administracijos.

Taip pat buvo aptarta ir pilietinės akcijos „Darom” plėtra bei savivaldybių bendradarbiavimas. Kiekvieną pavasarį nuo 2008-ųjų metų VšĮ „Mes Darom” ir Lietuvos savivaldybės inicijuoja ir organizuoja visuotinę aplinkos švarinimo akciją „DAROM”. Pagrindinis akcijos tikslas – skatinti Lietuvos gyventojų ekologišką mąstyseną, pilietiškumą, socialinį aktyvumą, stiprinti vietines bendruomenes ir žmonių lygiavertiškumo suvokimą. Šių metų „DAROM diena 2013″ akcijos metu ketinama plėsti tvarkymosi aprėptį ir organizuoti aplinkos tvarkymą ne tik miestuose, bet ir už jų ribų – laukuose, valstybiniuose miškuose, prie vandens telkinių. Atsižvelgiant į vėluojantį pavasarį, akcija pirmą kartą per savo gyvavimo laikotarpį iš balandžio mėnesio buvo perkelta į gegužę, ir šiais metais visus savanorius tvarkytis kvies gegužės 11 dieną. VŠĮ „Mes Darom” direktorius Karolis Sargūnas apgailestavo, kad iniciatyvai augant, ir didėjant pilietiškų žmonių bei surenkamų šiukšlių skaičiui, apmaudžiai mažėja rėmėjų, norinčių prisidėti ir bent minimaliai paremti savanorišką, jokio finansavimo neturinčią idėją.

Miesto efektyvaus energijos valdymo konferencijos metu buvo pristatyti aktualiausi renovacijos klausimai. Pranešėjai dalinosi siūlymais bei sukaupta patirtimi kalbėdami apie intelektualaus miesto sisteminius modelius: gyvenviečių namų saugumo sistemas ir automatizavimą; daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinius rodiklius, priemones, investicijas ir praktiką.

Išmanūs miestai buvo kuriami ir anksčiau, tik dabar tai stengiamasi daryti kryptingai ir maksimaliai išnaudojant šiandienines technologijas. Lietuvoje jau yra diegiama eilė išmaniųjų sprendimų: transporto, parkavimo ir eismo valdymas, gatvių̨ apšvietimo, elektros ir šilumos energijos tiekimo bei valdymo ir daugelis kitų,” – pasakojo I. Kandratavičius. Pasak pranešėjo, vienas iš išmaniojo miesto pritaikymo pavydžių gali būti ir savivaldybių darbas. Dar vienas UAB „Elsis” atstovas Edmundas Gruzdys pranešime „Priemonės efektyviam automatizuotam energinių resursų valdymui, duomenų perdavimui ir kontrolei”, akcentavo, kad daugiabučių namų ūkiai yra vieni didžiausių energijos vartotojų Lietuvoje. „Lietuvoje daugiabučių namų ūkiai sunaudoja 31 proc. visos galutinės energijos: Iš jų 81 proc. – šildymui ir karštam vandeniui, 12 proc. – apšvietimui ir el. prietaisams, todėl norint efektyviai valdyti energetinius resursus ir sumažinti sąskaitas, itin aktualu skirti atitinkamą dėmesį pastatų konstrukcijų gerinimui, šilumos punkto modernizavimui bei nuotolinio valdymo priemonėms,” – dėstė E. Gruzdys. Taip pat buvo apžvelgtas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) techninės būklės įvertinimas ir reikiamų techninių ir administracinių atnaujinimo priemonių pritaikymas įvairių tipų daugiabučiams šiltinant lauko atitvaras, keičiant langus, duris, keičiant šildymo sistemas, diegiant modernias apskaitos sistemas.