Konstitucinio Teismo nutarimas (dėl atostogų suteikimo merui ir mero pavaduotojui, jų darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo atitikimo Konstitucijai)

Konstitucinis Teismas tyrė, ar Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad mero ir mero pavaduotojo darbo užmokesčio sudedamoji dalis yra ir apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <…> turi teisę <…> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <…>”, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstatuota, kad valstybės ir savivaldybių politikų funkcijų ir pareigų pobūdis lemia inter alia tai, kad viso šioms funkcijoms ir pareigoms atlikti skiriamo laiko neįmanoma tiksliai apskaityti, politikų funkcijoms ir pareigoms atlikti būtinas laikas negali būti tapatinamas su nustatytu tam tikros įstaigos ar tam tikros darbuotojų kategorijos darbo laiku, taip pat tai, kad neretai yra būtina jų funkcijas vykdyti ir nustatytomis poilsio ir valstybės švenčių dienomis. Taigi, valstybės ir savivaldybių politikų veikla darbo organizavimo požiūriu yra specifinė ir jos teisinis reguliavimas negali būti visiškai tapatus bendrajam darbo santykių teisiniam reguliavimui, inter alia nustatant darbo laiko struktūros ir jo apskaitos reikalavimus.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad mero ir mero pavaduotojo darbo užmokesčio sudedamoji dalis yra ir apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas kartu atkreipė dėmesį į tai, kad į merų ir merų pavaduotojų veiklos specifiką turi būti atsižvelgiama įstatyme nustatant teisingą jų atlyginimo už darbą dydį.

Taip pat Konstitucinis Teismas tyrė, ar Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 12 dalies nuostata „merui ir mero pavaduotojui atostogos suteikiamos savivaldybės tarybos sprendimu” neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 49 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti <…> laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas”, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstatuota, kad turi būti sudarytos galimybės merui ir jo pavaduotojui savo konstitucines teises į kasmetines mokamas atostogas, laisvalaikį įgyvendinti ir tuo atveju, kai jie suteikiami ne pagal iš anksto pateiktą prašymą ar išreikštą kasmetinių mokamų atostogų poreikį, taip pat kai būtina gauti laisvą nuo darbo laiką atsiradus įstatymų leidėjo svarbiomis pripažintoms aplinkybėms, dėl kurių meras ir jo pavaduotojas negali atlikti darbo funkcijų.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad minėta Vietos savivaldos įstatymo nuostata tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu nesudarytos prielaidos merui ir mero pavaduotojui laikotarpiu tarp savivaldybės tarybos posėdžių įgyvendinti savo konstitucines teises į kasmetines mokamas atostogas ir laisvalaikį, prieštaravo Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti <…> laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas”.

Pastebėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Vietos savivaldos įstatymo redakciją merui ir mero pavaduotojui atostogos gali būti suteikiamos ir savivaldybės tarybos įgalioto asmens sprendimu reglamento nustatyta tvarka.

Visas nutarimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo interneto svetainėje.