Regionų komiteto nuomonę dėl tvaraus kaimiškųjų vietovių augimo rengiantis Lubiankos miesto meras Jeržis Zajonkala (Jerzy Zająkała, Lenkija, Europos aljanso politinė grupė), išreiškė daugelio Europos Sąjungos kaimo vietovių atstovų susirūpinimą dėl ketinimų 2014-2020 m. mažinti kaimo plėtros finansavimą. NAT komisija, apsvarsčiusi nuomonės projektą, gausias ir išsamias pastabas, bei ES pirmininkaujančios Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovės dr. Živilės Šukytės komentarus, absoliučia balsų dauguma pritarė nuomonės projektui, kuris galutinai bus tvirtinamas š.m. spalio 7-9 d. Briuselyje įvyksiančioje Regionų komiteto 103-iojoje plenarinėje sesijoje.
Keleto tūkstančių kilometrų ilgio jūros pakrantę turinčios Airijos atstovas Polas O Donahju (Paul O’Donoghue, Europos liberalų ir demokratų aljanso politinė grupė), pristatė savo rengiamos Regionų komiteto nuomonės „Jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema” projektą. Šiame dokumente aptariamas vietos ir regionų valdžių vaidmuo užtikrinant darnią pakrančių regionų plėtrą, derinant urbanistinius bei aplinkosauginius siekius visuose ES pakrančių regionuose. NAT komisijos nariai absoliučia balsų dauguma pritarė pasiūlytoms pastaboms, skirtoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema (COM (2013) 133). Nuomonę priimti numatoma š. m. spalio 7-9 d. įvyksiančioje RK plenarinėje sesijoje.
Prieš posėdį NAT komisijos nariai su pažintiniu vizitu lankėsi Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), kur susipažino su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros aktualijomis, Lietuvos mokslininkų pasiekimais agrotechnikos srityje. ES vietos ir regionų valdžių atstovai ir ASU mokslininkai aptarė Lietuvos bei kitų naujųjų ES valstybių narių žemės ūkiui kylančius iššūkius konkuruojant Bendrojoje rinkoje, diegiant naujas technologijas, modernizuojant žemės ūkį, diversifikuojant ekonomines veiklas kaimiškosiose vietovėse.
Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų skaityti pranešimai susilaukė gausių NAT komisijos komentarų ir intensyvių diskusijų. Regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos nariai vieningai pritarė, kad būtina plėtoti vietos ir regionų valdžių, akademinio pasaulio bei verslo atstovų bendradarbiavimą, siekiant spartesnės visų Europos Sąjungos kaimo regionų sanglaudos bei ekonominės gerovės augimo.
Regionų komiteto seminare aptarti naujųjų valstybių narių žemės ūkiui kylantys iššūkiai
Atidarydamas liepos 19 d. Kaune įvykusį Sąjungos Regionų komiteto (RK) seminarą, skirtą naujųjų valstybių narių žemės ūkiui kylantiems iššūkiams, RK Gamtinių išteklių komisijos (NAT) pirmininkas, Prancūzijos Overnės (Auvergne) regiono pirmininkas Renė Sušonas (René Souchon) pažymėjo, jog 90 proc. Europos Sąjungos teritorijos sudaro kaimo vietovės, kuriose gyvena daugiau nei 60 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Todėl, kalbant apie naujas politines tvaraus vystymosi ir teritorinės sanglaudos gaires, kaimo vietovių tematika yra vienu iš svarbiausių europinės darbotvarkės klausimų.
Renginį, globojamą Kauno miesto savivaldybės, sveikinimo kalba pradėjo miesto meras Andrius Kupčinskas, pasidžiaugdamas, jog svečius sveikina mieste – išdidžiai vadinamame Lietuvos širdimi. Miesto meras sutikdamas, jog finansinė atskirtis, gyventojų senėjimas, lėtas kaimo vietovių vystymasis kelia susirūpinimą, išreiškė viltį, jog rezultatyvios diskusijos, apsikeitimas gerąja patirtimi padės visiems rasti reikiamus sprendimus, kurie leis efektyviau spręsti problemas ir įveikti iššūkius.
Seminare pranešimus skaitę Lietuvos ir ES institucijų ekspertai akcentavo, kad kaimo vietovių, susiduriančių su tokiomis naujomis problemomis kaip vietos ekonomiką silpninančios žemės ūkio rinkos, kuriose dominuoja finansų sektorius, klimato kaita, gyventojų senėjimas ir sparčiau besivystančios miesto vietovės, ateitis kelia susirūpinimą. Tokiomis aplinkybėmis, kai rengiamasi mažinti kaimo plėtros veiksmams 2014-2020 m. skirtus finansinius išteklius, vietos ir regionų valdžios institucijoms beliks su mažiau lėšų padaryti geriau (šiuo metu populiari ES institucinio žargono frazė „to do better with less”). Seminaro rengėjai – ES Regionų komiteto nariai užsibrėžė tikslą aktyviai dalyvauti sprendžiant šiuo iššūkius.
Aptardami naujosios, 2014-2020 m. finansinės perspektyvos iššūkius, seminaro dalyviai analizavo dvi kaimo plėtros politikos raidos galimybes. Pirmoje seminaro dalyje nagrinėti alternatyvūs kaimo plėtros finansavimo šaltiniai, kurie tampa vis labiau aktualūs mažėjant Europos Sąjungos finansavimui. Antrojoje dalyje dalintasi gerąja praktika bei aptartos naujos Europos Komisijos iniciatyvos, skirtos padėti parengti ir įgyvendinti kelių fondų finansuojamas programas, kurias nuo šiol leidžiama vykdyti pagal bendrą strateginę programą, siekiant padidinti esamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų poveikį.
Spaudos konferencija
Po NAT komisijos posėdžio bei seminaro organizuotoje spaudos konferencijoje NAT komisijos vadovas ir Overnės regiono (Prancūzija) pirmininkas Renė Sušonas (René Souchon) pabrėžė, jog pastaruoju metu europinėje politikoje nepagrįstai yra nuvertinamas kaimiškųjų vietovių vaidmuo. Siekiant ištaisyti šią klaidą, svarbu atsižvelgti ar pakanka esamų priemonių ir finansinių lėšų, tam, kad kaimo vietovės galėtų vystytis, išnaudoti savo potencialą ir visokeriopai prisidėti prie tvarios plėtros bei ES strategijos „Europa 2020″ įgyvendinimo. Be to, labai svarbu skatinti plataus masto, keletą fondų apimančių projektų įgyvendinimą kaimo vietovėse.
Atsakydamas į „Savivaldybių žinių” klausimą, dėl vienos esminių kaimo plėtros elementų – tiesioginių išmokų ūkininkams dydžio naujosiose valstybėse narėse suvienodinimo su atitinkamomis išmokomis senosiose valstybėse narėse, pvz. Prancūzijoje, pastarosios atstovas, NAT komisijos pirmininkas pamėgino išvengti tiesaus atsakymo ir net nepasakęs asmeninės nuomonės, pareiškė, kad tai priklauso nuo sprendimų aukščiausiu politiniu lygiu.
Atsakydami į kitus žurnalistų klausimus Lietuvos ir ES ekspertai vieningai sutarė, kad kaimiškųjų vietovių gyventojų įgūdžių ir kompetencijų didinimui galėtų būti panaudoti tiek Europos socialinio fondo, tiek Regioninės plėtros fondo lėšos. Kartu, siekiant šio tikslo, labai svarbiu tampa teisinės ir administracinės galimybės suderinti šių fondų priemones, užtikrinti jų tarpusavio papildomumą. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Daugalienė patikslino jog šiuo metu Lietuva, kaip ir kiekviena kita Europos Sąjungos valstybė narė rengia partnerystės sutartį – skėtinę strategiją, visiems ES fondams, bei jų lėšoms tinkamai panaudoti.
Renginį komentavo Lietuvos savivaldybių merai
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas „Savivaldybių žinioms” teigė, kad jį, kaunietį, džiugina, jog Europos savivaldybių ir regionų vadovai – Regionų komiteto nariai turėjo galimybę su miestu, jo galimybėmis. A.Kupčinskas pabrėžė, kad miesto raidai svarbi partnerystė su žemės ūkiu. „Miestui reikia kaimo”, – sakė Kauno meras ir minėjo nuolatos mieste vykstančius renginius: parodas „Agrobalt”, muges, derliaus šventes.
Lietuvos delegacijos RK vadovo, Zarasų rajono mero Arnoldo Abramavičiaus požiūriu, šis renginys buvo sėkmingai įveiktas iššūkis Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai renginių organizatoriams, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Kauno miestui. Jo nuomone, čia vykusio posėdžio svarbiausioji tema: ES žemės ūkio politika po 2014 m. yra itin aktualus europinės politikos klausimas: daugiau išmokų gaunančios Pietų Europos šalys siekia tiesioginių išmokų politikos tęstinumo, o Vidurio ir Šiaurės Europa linkusi akcentuoti kitus aspektus – pavyzdžiui, kaimo infrastruktūros plėtrą.
Kiti Lietuvą atstovaujantys komiteto nariai Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys Audrius Bielskus, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis „Savivaldybių žinioms” tvirtino, kad viena iš opiausių problemų – tiesioginių išmokų žemės ūkiui suvienodinimas visose ES narėse. P. Žagunis pabrėžė renginyje svarstytas temų svarbą – jo požiūriu, kaimo vietovių tvarumas itin aktualus Lietuvai ir mūsų šalis pasinaudojo labai gera proga pateikti savo nuomonę bei siekius kolegoms iš visos ES. Jam pritarė ir V. Komskis, kartu pažymėjęs, jog lietuviai stengiasi daugiau negu kitos valstybės narės.