Bebrų invazija – arba kaip juos sutramdyti

Kalbant apie padarytos žalos atlyginimą, susiduriama su kiek kurioziška situacija: norint pateikti sąskaitą medžiotojų klubui už bebrų sugadintą melioracijos griovį, pirmiausia reikia turėti lėšų jam sutvarkyti; tačiau neturint lėšų- negali skelbti konkurso bei atlikti darbų, o tuo pačiu ir pateikti faktinių darbų atlikimo pagrindimo. Savivaldybės tam skirti pinigų negali, kadangi melioracijai skirtų lėšų tokiam tikslui naudoti neturi teisės. Šiandien savivaldybės neturi ir neranda svertų kitokių būdų, kaip tartis su medžiotojų būreliais geranoriškai atlikti savo pareigą.

Anykščių rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Katliorius išsamiai pristatydamas problemą pateikė siūlymą, jog į keičiamą Medžioklės įstatymą būtų įtraukta teisinė nuostata, pagal kurią atimti medžioklės ploto naudotojams teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius turėtų teisę ir savivaldybių medžiojamųjų žvėrių nuostolių skaičiavimo komisija. Tai būtų daroma tais atvejais, kai būrelis nekontroliuoja bebrų populiacijos ir dėl to valstybė ir privatūs asmenys (miško, žemės, melioracijos statinių savininkai) patiria žalą.

Šiuo klausimu asociacija iniciavo savivaldybių apklausą. Pasak LSA patarėjo žemės ūkio, kaimo ir teritorijų plėtros klausimais Gedimino Vaičionio, tokiam siūlymui pritarė absoliuti dauguma savivaldybių, kadangi iškelta problema yra itin aktuali ir vis labiau aštrėjanti. Atskirų savivaldybių duomenimis net 1/5 melioracijos griovų rastos bebrų užtvankos.

Šalia minėto Anykščių r. savivaldybės pasiūlymo, buvo pateiktos ir kitos galimos alternatyvos:
• Galėtų būti nustatomos perspektyvinės bebravietės, kuriose šie gyvūnėliai galėtų gyventi ir daugintis be jokių apribojimų ir medžioti šiose teritorijose būtų griežtai draudžiama. Kitose teritorijoje bebrai turėtų būti medžiojami ištisus metus. Parenkant perspektyvias bebravietes, reikėtų atsižvelgti į tai, kad į jas nepatektų melioracijos statiniai, kad šiose teritorijose būtų kiek galima mažiau daroma žala gamtai, privatiems žemės ir miškų sklypams.
• Deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, besiribojantys ar į sklypą patenkantys melioracijos grioviai turėtų būti tvarkomi (šienaujami šlaitai) privalomai. Valstybės lėšomis reikėtų tvarkyti tai, ko žemės sklypo savininkai nesugeba, tai dugno valymas, drenažo žiočių atstatymas bei pažymėjimas, pralaidų ir kitų statinių esančių grioviuose remontas.
• Melioracijos grioviuose ir sureguliuotuose upeliuose gyvenančius bebrus medžioti ištisus metus.
• Dalį lėšų, skirtų melioracijos įrenginių remontui ir priežiūrai, naudoti bebrų užtvankų ardymui.
• Atlikus minėtus darbus, išardžius bebrų užtvankas, įpareigoti medžiotojus sumedžioti ten gyvenančius bebrus. Taip būtų išvengta šių gyvūnų daromos žalos melioracijos įrenginiams.

Posėdyje dalyvavę aplinkos ministerijos atstovai prieštaravę siūlymui griežtinti medžiotojų atsakomybę, pritarė kai kurių savivaldybių siūlymui, kad reikėtų sudaryti teisines galimybes bebrų užtvankų ardymą finansuoti naudojant savivaldybių specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas.

Remiantis medžioklės įstatymu, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai žalą hidrotechnikos įrenginiams padaro bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus. Tai reiškia, kad melioracijos grioviai, kurie teisės aktų apibrėžimuose nepriskirtini hidrotechnikos įrenginiams, „iškrenta” iš teisinio reglamentavimo ir savivaldybės neturi galimybių reikalauti žalos atlyginimo.

G. Vaičionio nuomone, reikėtų siūlyti keisti būtent Medžioklės įstatymo normą, (įrašant į minėtą 18 straipsnį melioracijos įrenginius), kadangi nepakeitus įstatymo, nėra teisinių prielaidų keisti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką.

Vilniaus r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Ruslan Naruniec atkreipė dėmesį, kad pavienis bebrų užtvankų ardymo darbų finansavimo klausimo teisinis sprendimas neleis išspręsti esminių problemos priežasčių. Pasak eksperto, visos savivaldybės pagal galimybės valo griovių vagas nuo įvairių nešvarumų ir bebrų užtvankų, tačiau medžioklės įstatymo reikalavimų nevykdantys ir bebrų populiacijos kontrolės neužtikrinantys medžiotojai visus darbus paverčia niekais.

Vienas paskutinių atvejų, puikiai iliustruojančių situacijos beviltiškumą, buvo Vilniaus r. (Paberžės sen., Žiemaitelių k.), bebrams užtvindžius kanalizuotą griovį, vanduo pradėjo semti autostrados sankasą. Pagal galiojančią tvarką buvo surašyti aktai ir medžiotojų įsipareigojimai, kurie iš esmės nedavė jokio rezultato. Savivaldybė savo lėšomis išvalė užtvanką, bei atstatė griovio hidrologinį režimą. Po mėnesio gauti gyventojų nusiskundimai, liudijo sėkmingą bebrų pergalę, ir griovys buvo vėl užtvindytas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo priimtas nutarimas kreiptis į Aplinkos ministeriją ir inicijuoti teisės aktų pakeitimus, sudarant galimybes bebrų užtvankų ardymą finansuoti naudojant savivaldybių specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos ar Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo lėšas.

Pabaigai. 2014 m. Vilniaus raj. parengta melioracijos programa, kurioje pagal prioritetus numatyti griovių remonto darbai. Viename iš objektų, numatoma išvalyti 4,1 km ruožą (investicija 205 tūkst. Lt), kuriame projektuotojai užfiksavo 18 bebrų užtvankų.

Ar pabaigus darbus bus užtikrinta tinkama bebrų populiacija? Ar laukus vėl užtvindys vanduo, o pinigai bus išmesti į balą? Kiek valstybė beskirtų pinigų, jei nebus imtasi efektyvių priemonių, bebrai vėl atstatys savo valdas, blogindami valstybinio turto būklę ir tuštindami šalies gyventojų pinigines.