• Pirmas
  • Naujienos
  • Baltijos ir Šiaurės šalių savivaldybių asociacijų vadovai aptarė tarptautinio bendradarbiavimo aktualijas

Baltijos ir Šiaurės šalių savivaldybių asociacijų vadovai aptarė tarptautinio bendradarbiavimo aktualijas

2014-07-25 0 446 Views

 

Savivaldybių asociacijų atstovai aptarė galimybes paremti vieningų mūsų regiono atstovų į vadovaujančius postus ET VRVK, UCLG ir CEMR kandidatūras. Asociacijų vadovai taip pat akcentavo, jog jų atstovaujamų šalių vietos savivalda laikosi iš esmės vieningos pozicijos dėl įvykių Ukrainoje. Taip pat posėdžio dalyviai pasidžiaugė, jog Europos Tarybos generaliniu sekretoriumi pakartotinai perrinktas Norvegijos atstovas Torbjornas Jaglandas (Thorbjoern Jagland).

Posėdyje R. Žakaitienė pristatė Lietuvos vietos savivaldos raidos aktualijas, teigiamai įvertino tiesioginių merų rinkimų įvedimo privalumus, kaip priemonę, kuri turėtų padidinti piliečių pasitikėjimą vietos savivalda, prisidėti prie atsakingų vietos lyderių ugdymo. Kartu LSA direktorė pasidžiaugė ir kitais vietos savivaldos finansinę autonomiją stiprinančiais vyriausybės sprendimais, pvz. visai neseniai atsiradusia galimybe laisviau skirstyti socialinę paramą, kaip viena priemonių, prisidedančių prie dar 2012 m. paskelbtos ET VRVK rekomendacijos Nr. 321(2012) „dėl vietos demokratijos Lietuvoje“ įgyvendinimo. Be to, pabrėžė LSA direktorė – Lietuva pagaliau turi pirmą merą Europos Parlamente – į šį postą iš Ignalinos rajono savivaldybės mero pareigų išėjusį ilgametį Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongrese narį Bronį Ropę.

Šiaurės šalių vietos ir regionų savivaldos asociacijų atstovai akcentavo šiuo metu politinėje darbotvarkėje dominuojančius švietimo reformų, neretai iššaukiančių mokytojų streikus (rugsėjo mėnesį tokie streikai laukiami Norvegijoje ir Švedijoje), viešojo sektoriaus privatizavimo (pvz. kai kuriuose Švedijos miestuose viešojo transporto perdavimas privačiam paslaugų tiekėjui iš Kinijos sąlygojo ženklų paslaugų kokybės smukimą, darbuotojų socialinių garantijų sumažėjimą bei ginčus su profsąjungomis), subnacionalinio valdymo lygmens reformų (pvz. Danijoje svarstoma galimybė atsisakyti regioninio lygmens) tendencijas. Iš esmės visi Šiaurės šalių delegacijų atstovai pažymėjo ir vietos savivaldos lygmenyje stiprėjančias ekstremizmo tendencijas – didėjančią paramą radikalioms partijoms. Islandijos ir Danijos atstovai taip pat akcentavo sumažėjusį piliečių dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose aktyvumą – pastaruosiuose rinkimuose dalyvavo tik atitinkamai 77 ir 71 proc. rinkėjų. Tiesa, šio susirūpinimo nepalaikė visų kitų šalių atstovai, pažymėję, jog tokie pilietinio aktyvumo rodikliai daugelyje šalių yra tik tolima siekiamybė (Lietuvoje 2011 m. vietos savivaldos rinkimuose dalyvavo tik 44 proc. rinkėjų).

Suomijos ir Norvegijos savivaldybių asociacijos atstovai itin pabrėžė bendradarbiavimo tarp delegacijos ET VRVK ir Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje bei jos pristatymo visuomenei svarbą. Pastaruoju klausimu, savivaldybių asociacijų atstovai aptarė gerąją kaimyninių šalių praktiką bei reguliarių susitikimų tarp Europos Tarybos institucijose šalis atstovaujančių nacionalinių ir vietos savivaldos politikų organizavimo problematiką.

Šiaurės ir Baltijos šalių, kurios yra ir ES narės, savivaldybių asociacijos atlieka ir nacionalinių delegacijų ES regionų komitete sekretoriatų funkcijas. Visų šešių valstybių atstovai labai teigiamai vertina Regionų komiteto teikiamas galimybes politiniam vietos savivaldos interesų atstovavimui. Nepaisant to, tai, kaip kiekvienoje šalyje yra organizuojamas darbas su politikais, paskirtais į Regionų komitetą, gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Danijoje visi Regionų komiteto nariai yra asociacijos tarptautinių ryšių komiteto nariai, kasmet yra rengiama itin išsami delegacijos RK veiklos programa ir prioritetų sąrašas. Lietuvoje laikomasi liberalaus požiūrio, delegacijos nariai yra tik informuojami apie politinius prioritetus, tačiau tai, kad nemažai delegacijos narių yra ir LSA valdybos nariai, labai padeda delegacijai savo europinėje veikloje nenutolti nuo vietos savivaldos aktualijų.

Naujojoje, 2015 m. sausio pabaigoje prasidėsiančioje ES Regionų komiteto kadencijoje visos ES narės iš Baltijos ir Šiaurės regiono (Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Suomija bei Švedija) patirs tam tikrų nuostolių – dėl Kroatijos narystės ES bei ES sutartyje fiksuoto maksimalaus Regionų komiteto narių skaičiaus teko sumažinti Estijos delegacijos narių skaičių. Lietuvos delegacijos narių skaičius – 9 tikrieji ir 9 pakaitiniai turėtų likti nepakitęs iki būsimosios RK kadencijos pabaigos. Į Europos Sąjungą naujoms narėms po vieną atstovą gali netekti ir Latvija, Danija bei Suomija.

Daugiašalio regioninio vietos savivaldos bendradarbiavimo aktualijoms aptarti skirti Baltijos ir Šiaurės šalių vietos ir regionų valdžių asociacijų vadovų susitikimai paeiliui yra organizuojami kiekvienoje iš aštuonių valstybių. Lietuvoje toks posėdis pastarąjį kartą vyko 2009 m. Šiame bendradarbiavimo formate dalyvauja Danijos regionų organizacija (Danske regioner), Danijos savivaldybių asociacija (KL), Estijos miestų sąjunga (ELL), Estijos savivaldybių sąjunga (EMOVL), Latvijos savivaldybių sąjunga (LPS), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Norvegijos vietos ir regionų valdžių bei darbdavių asociacija (KS), Suomijos vietos ir regionų valdžių asociacija (Kunntallitto), Švedijos vietos ir regionų valdžių asociacija (SALAR).

Kategorija:   Naujienos
Atgal