Sausio 30 dieną, antradienį, vykusio susitikimo metu savivaldybių atstovai su Užsienio reikalų ministerijos (URM) Daugiašalio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Agne Gleveckaite diskutavo apie vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir jos įvertinimo kriterijus. Pasak URM atstovės, Lietuva palaipsniui sieks, kad ilgalaikėje perspektyvoje oficiali šalies parama vystymuisi atitiktų jos tarptautinius įsipareigojimus (iki 2030 m. – 0,33 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BNP)). 2015 m. Lietuvos skirta parama vystymuisi sudarė daugiau nei 43,7 mln. eur (0,12 proc. BNP), iš jų savivaldybių suteikta – apie 27 tūkst. Eur.
Susitikime pastebėta, kad neretai savivaldybės, net ir vykdydamos vystomojo bendradarbiavimo veiklas, jų neįvardina manydamos, kad vystomasis bendradarbiavimas yra tik įnašai tarptautinėms organizacijoms. Tačiau oficialia valstybės parama gali būti ne tik tiesioginė techninė parama ar bendradarbiavimas (darbuotojų, lektorių, tyrimų forma teikiamos techninės žinios ir kitos susijusios išlaidos), bet ir išlaidos, susijusios su ekspertų dalyvavimu tarptautinių, regioninių, vyriausybinių ar nevyriausybinių organizacijų vykdomuose projektuose, kurie įgyvendinami Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paramos gavėjų sąraše esančiose šalyse. Taip pat – pabėgėlių priežiūra, humanitarinė pagalba, stipendijos studentams, kultūrinė parama ir kita.
Susitikimo dalyviai diskutavo, kodėl daugelis savivaldybių nevykdo vystomojo bendradarbiavimo projektų. Kaip viena iš priežasčių buvo minima patirties trūkumas rengiant tokius projektus bei nesiryžimas arba negalėjimas prisiimti finansinių įsipareigojimų.
LSA komiteto posėdyje taip pat pateikta informacija apie Vidaus reikalų ministerijos jau paskelbtus ir būsimus kvietimus, aptartos Integruotų teritorijų vystomo programos. VRM regioninės politikos departamento vyresnysis patarėjas Gediminas Česonis pabrėžė, kad projektai turėtų būti formuojami pagal poreikį, o ne pagal finansavimo šaltinį. Pasak jo, kad šių programų rezultatų nauda turi būti ilgalaikė, todėl būtina atsižvelgti į realius savivaldos poreikius.