Savivaldybėse ir toliau bus tobulinamas socialinės paramos teikimas
Valstybės kontrolė atlikusi auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką” nustatė, kad savivaldybėse paramos prieinamumą reikėtų didinti, nes gyventojai nepakankamai informuojami apie paramos galimybes. Taip pat savivaldybės nepakankamai panaudoja galimybes papildomai remti asmenis pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams nustatytas galimybes.
Audito rezultatai parodė, kad 86 proc. atsirinktų vertinti socialinės pašalpos gavėjų gauta parama, įskaitant savivaldybės teikiamų lengvatų ir socialinių paslaugų vertę, neužtikrino minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2018 m. siekė 245 Eur per mėnesį.
„Savivaldybės perėmusios piniginę socialinę paramą sugebėjo pakeisti buvusią įsigalėjusią praktiką kuomet socialines pašalpas gavo daugiau kaip 7 procentai visų gyventojų, kurie buvo suinteresuoti slėpti gaunamas pajamas, neieškoti darbo arba dirbti nelegaliai. Savivaldybėms pavyko išgryninti tikruosius pašalpų gavėjus ir šiuo metu socialines pašalpas gauna 2,5 procentų šalies gyventojų. Svarbu tai, kad buvo panaikinta iškilusi rizika kuomet nedirbančių tėvų gyvenimo būdą matė pašalpų gavėjų vaikai, kuriems neiti į darbą ir gauti pašalpas atrodė įprasta gyvenimo norma”, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniams klausimams Audronė Vareikytė.
Identifikavus tikruosius pašalpų gavėjus savivaldybėms atsirado galimybė piniginei paramai nepanaudotas lėšas skirti socialinėms paslaugoms pagal sritis, kurios yra reglamentuotos įstatyme. Savivaldybės piniginei paramai nepanaudotas lėšas skiria šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliųjų socialinei integracijai, socialinių paslaugų infrastruktūrai plėtoti, socialiniam būstui, smurto bei savižudybių prevencijai ir kitoms įstatyme nustatytoms socialinės apsaugos sritims.
Valstybės kontrolės atliktas auditas išryškino silpnąsias socialinės paramos teikimo sritis, kurias reikėtų tobulinti. Lietuvos savivaldybių asociacija planuoja atlikto audito rezultatus aptarti su savivaldybių vadovais ir bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieškoti būdų kaip toliau didinti socialinės paramos veiksmingumą ir motyvuoti socialinius pašalpų gavėjus įsitraukti į darbo rinką.
Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES): 2018 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc.
Lyginant 2017 ir 2018 m. rodiklius, žmonių, gyvenančių absoliučiame skurde, sumažėjo 78-iais tūkstančiais – iki 312 tūkst. žmonių.
