Aplinkos ministerijos siūlomas naujasis atliekų tvarkymo kainodaros modelis ne tik vėl brangins šios paslaugos gyventojams kainą, bet ir gerokai sumažins savivaldybių savarankiškumą išstumiant jas iš kainų nustatymo proceso, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Dabar kainos už atliekų tvarkymą yra skirtingos visose šalies savivaldybėse. Naujuoju Atliekų tvarkymo įstatymo projektu siūloma įvesti naują kainų nustatymo modelį – suvienodintą regioninę kainą, kurią patvirtintų Valstybinės energetikos reguliavimo taryba.
Šio naujo kainų nustatymo proceso kaštus turės padengti gyventojai, mokėdami rinkliavą už atliekų sutvarkymą. Įstatymas numato, kad ši suma yra 680 000 eurų per metus – būtent tiek gyventojams brangs ir atliekų sutvarkymo paslauga.
„Vos prieš kelerius metus buvo įvesta dvinarė atliekų tvarkymo ir mokėjimo sistema, kurią savivaldybės tik neseniai baigė pilnai įsidiegti. Šiai sistemai įgyvendinti jau buvo išleista virš 6 milijonų eurų savivaldybių lėšų, todėl savivaldybės neturi nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių dar kartą keisti sistemą“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, jei toks įstatymas būtų priimtas, savivaldybės prarastų didelę savo savarankiškumo dalį ir negalėtų kokybiškai bei nepertraukiamai vykdyti vienos esminių savo funkcijų – rūpintis gyventojų atliekų sutvarkymu, kuris apima ir kainos nustatymą.
Be to, Aplinkos ministerija taip pat siekia įtvirtinti savivaldybėms naują prievolę užtikrinti, kad įmoka už atliekų sutvarkymą negali viršyti 1 procento konkretaus namų ūkio metinių pajamų. Tačiau nepateikiama jokia metodika, kaip savivaldybės turėtų suskaičiuoti gyventojų pajamas, kokiais kriterijais remtis ir kaip apmokėti šią naują administracinę naštą. Kol kas nėra ir jokių teisinių išvadų, ar toks duomenų apie pajamas rinkimas nepažeis gyventojų teisės į duomenų apsaugą.
Gyventojams ir juridiniams asmenims atliekų sutvarkymo kaina padidėtų dar ir todėl, kad savivaldybėms ketinama skirti neadekvačias baudas už įvairiausius pažeidimus, pavyzdžiui, už sutarčių nepasirašymą su gamintojų-importuotojų organizacijomis, net jeigu būtent pastarosios atsisako tai daryti.
Savivaldybės šias neproporcingas pažeidimams baudas, siekiančias nuo 3000 iki 30 000 eurų, turėtų mokėti iš savo jau suplanuotų biudžetų, tad baudų mokėjimas galiausiai gultų ant gyventojų pečių.
Savivaldybės jau daugiau kaip metus teikia savivaldybių pastabas ir siūlymus dėl šio netrukus Vyriausybei ir Seimui ketinamo pristatyti įstatymo projekto, tačiau kol kas į jas neatsižvelgta.