Savivaldybės kviečia išgryninti institucijų atsakomybes žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais

Lietuvoje plačiai nuskambėjusias gyvūnų nepriežiūros, nelegalių veisyklų ir kitas įsisenėjusias problemas galima būtų išspręsti išgryninus institucijų atsakomybes ir supaprastinus gyvūnų konfiskavimo procedūras. Tokios išeitys buvo pasiūlytos Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) inicijuotoje diskusijoje – seminare apie procedūras nustatant žiauraus elgesio su gyvūnais faktus bei gyvūnų paėmimo laikinajai globai tvarką.

Sausio 13 dieną, trečiadienį, vykusioje diskusijoje, kurią LSA surengė reaguodama į savivaldybių keliamus klausimus, dalyvavo apie 180 atstovų iš šalies savivaldybių, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Gyvūnų gerovės centro.

VMVT duomenimis, Lietuvoje 2020 metais tirta 1230 pranešimų apie galimus gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų pažeidimus, iš jų pasitvirtino 62 procentai. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo savivaldybės paėmė iš laikymo vietų ir perdavė laikiniems globėjams 233 gyvūnus. Savivaldybių teigimu, vieno gyvūno išlaikymas iki teismo sprendimo gali kainuoti apie 500 eurų. Tuo tarpu pasaulinė praktika rodo, kad gyvūnų konfiskavimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tik išimtiniais atvejais.

Seminaro dalyviai iškėlė daug klausimų dėl savivaldybių ir VMVT atsakomybių ir kompetencijų gyvūnų paėmimo procesuose, kadangi šiuo metu procedūra yra sudėtinga ir ne visuomet racionaliai organizuojama: nors sprendimą paimti gyvūną ir perduoti globėjui gali tik savivaldybės darbuotojas, daugeliu atvejų konstatuoti žiauraus elgesio faktą turi kompetenciją ir gali tik VMVT gydytojas.

„Tinkamesnę nei dabar gyvūnų priežiūrą būtų galima užtikrinti, jei visa procedūros grandinė būtų kuo glaustesnė ir centralizuota, o kiekviena atsakinga institucija veiktų pagal savo kompetenciją ir realias galimybes tarpusavyje aktyviai bendradarbiaujant,“ – savivaldybių požiūrį apibendrino LSA patarėjas Gediminas Vaičionis.

Neseniai LSA kreipėsi į Seimą siūlydama keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą taip, kad gyvūnų konfiskavimo procesas būtų sklandesnis ir labiau koncentruotas atsakingos institucijos – VMVT –  rankose. Savivaldybių nuomone, ši tarnyba, kuri vienintelė turi pilną kompetenciją konstatuoti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejį, galėtų pati priimti ir sprendimą gyvūną konfiskuoti ir šią procedūrą vykdyti iki pabaigos, tai yra, perduoti juos globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą.

Savivaldybės, savo ruožtu, vykdytų gyvūnų laikymo gyvenamosiose taisyklių kontrolę, organizuotų bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams ir kitas įstatymuose numatytas funkcijas, įskaitant žiauraus elgesio su gyvūnais prevenciją.

Be to, žiauraus elgesio atvejai yra fiksuojami visą parą bet kurią savaitės dieną, tad neretai savivaldybių, skirtingai nei VMVT ar policijos, atstovai neturi galimybių skubiai ir nedelsiant atvykti į įvykio vietą.

Seminare-diskusijoje nagrinėti žiauraus elgesio su gyvūnais nustatymo kriterijų, gyvūno paėmimo prievolės, savivaldybių kompetencijos, patikrinimo akto surašymo,  laikinojo laikymo išlaidų kompensavimo, praktinių procedūrų fiksuojant žiaurų elgesį su gyvūnais, alternatyvos jų paėmimui, teisinės atsakomybės, disponavimo teisės apribojimo laikytojui klausimai. Kalbėta ir apie savivaldybių ir VMVT bendradarbiavimo svarbą, ypač kol nėra galutinai susiformavusi teismų praktika.

Seminare taip pat aptarti galimo veisėjų žiauraus elgesio su gyvūnais identifikavimo kriterijai.