LSA valdybos nariai aptarė siūlymus didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą

Sausio 22 dieną, penktadienį, vykusiame išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdyje daugiausia dėmesio buvo skirta savivaldybių finansinio savarankiškumo ir biudžeto klausimams.

Su finansų ministre Gintare Skaiste bei viceministru Gediminu Norkūnu merai aptarė ypač aktualų šiemet negautų prognozuotų pajamų kompensavimo klausimą.

2020 m. dėl Covid-19 pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio savivaldybių pajamos ypač sumažėjo ir jos negavo didelės dalies prognozuojamų pajamų. Didžiausios biudžetų pajamų netektys susidarė dėl gyventojų pajamų mokesčio pajamų netekimo.

2021 metų biudžete numatyti 102 mln. eurų savivaldybių 2020 metais negautoms pajamoms kompensuoti. Tačiau didelės dalies šios sumos savivaldybės gali negauti. Pagrindinė priežastis yra ta, kad siekdamos padėti sunkumus dėl pandemijos patiriančiam verslui, savivaldybės suteikė papildomas mokesčių (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto) lengvatas savo biudžeto sąskaita, o šios negautos pajamos nėra kompensuojamos. Tai gali dar labiau komplikuoti ir taip jau labai sudėtingą savivaldybių finansinę padėtį šiemet.

Šiais metais savivaldybių prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti bus mažesnės net 59,1 mln. eurų arba 3,4 procento. Tuo tarpu išlaidų poreikis auga dėl įvairių priežasčių, tokių kaip savarankiškų funkcijų atlikimo kaštų augimas, dėl pandemijos įtakos susidarančios papildomos išlaidos ar būtinybė didinti išlaidas investicijoms siekiant pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia ES struktūriniai fondai ir kitos programos. LSA valdybos nariai taip pat atkreipė ministrės dėmesį į tai, kad 2021 m. numatytos daug didesnės valstybės biudžeto išlaidos, o savivaldybės savo išlaidas yra priverstos mažinti.

„Siekiant pagerinti savivaldybių finansinę situaciją, būtini skubūs ir esminiai sprendimai,“ – teigė LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Finansų viceministro G. Norkūno teigimu, savivaldybės yra paėmusios trumpalaikių paskolų už 90  mln. eurų, o negautų pajamų skaičiuojama apie 53 mln. eurų. Pasak viceministro, bus svarstoma galimybė numatyti savivaldybėms papildomas lėšas tikslinant kitų metų biudžetą ir patvirtinus duomenis apie negautas savivaldybių pajamas.

Finansų ministrė G. Skaistė taip pat patikino merus, kad susipažino su savivaldybių siūlomomis konkrečioms priemonėmis didinti finansinį savarankiškumą ir apie jas bus diskutuojama.

„Kalbant apie ilgalaikes perspektyvas, savivaldybių finansinis savarankiškumas yra ne tik Vyriausybės programos dalis, bet aš pati kaip ministrė laikysiu tai vienu iš savo prioritetų ir kartu su jumis ieškosime optimaliausio modelio,“ – teigė G. Skaistė.

Valdybos nariams taip pat buvo pristatyti LSA parengti ir ministerijoms pateikti  konkretūs siūlymai Vyriausybės programos įgyvendinimo planui. Jais siekiama prisidėti prie pokyčių, mažinančių regioninę atskirtį, didinančių Lietuvos ir jos regionų konkurencingumą, stiprinančių savivaldybių finansinį savarankiškumą. Juose taip pat atsižvelgdama į 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano tikslus, Europos Tarybos, Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas Lietuvai.

Išsamiai su LSA siūlymais galite susipažinti čia: LSA siūlymai_LRV_programai_trumpas.

LSA valdyba taip pritarė LSA bei Lietuvos gydytojų sąjungos bendram kreipimuisi į Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijas dėl būtinybės skubiai spręsti biurokratinius trukdžius, kurie lemia sudėtingą sveikatos priežiūros įstaigose dirbančiųjų teisės į padidintą ligos išmoką įgijimą.

Lietuvos gydytojų sąjunga ir LSA ragina ligos išmokų skyrimą sutvarkyti taip, kad sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID-19 skyriuose, pakaktų pateikti tik dokumentą patvirtinantį darbo šiame skyriuje faktą. Šiuo metu Sodra reikalauja pateikti daug perteklinių dokumentų, o tai didina administracinę naštą bei apsunkina ir taip įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.

Valdyboje svarstytos ir Seimo nario Jurgio Razmos pateiktos Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma reglamentuoti tarybos narių klausimų ir pasisakymų trukmę. Valdybos nariai tokioms pataisoms nepritarė, tačiau siūlys savivaldybėms peržiūrėti reglamentus taip, kad juose būtų nustatomi proporcingi laiko limitai savivaldybės tarybos narių klausimams ir pasisakymams.