Savivaldybių finansavimo problemų spręsti ministerija nesiims neatlikus dar vienos analizės  

Nors savivaldybių finansinis savarankiškumas Vyriausybės programoje yra įvardintas kaip vienas iš prioritetų,  Finansų ministerija nesirengia siūlyti jokių konkrečių veiksmų šiam tikslui pasiekti kol nebus atlikta savivaldybių finansavimo sistemos analizė.

Taip teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį, vasario 8 dieną, įvykusiame nuotoliniame susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovais.

„Finansų ministerija yra už savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą, tačiau kol nebus atlikta esamos padėties analizė, negaliu pasakyti, kokių konkrečiai veiksmų imsimės,“ – susitikime teigė ministrė. Ji taip pat negalėjo pasakyti, kada tokią analizę ketinama parengti ir ja remiantis pradėti spręsti įsisenėjusias problemas.

Tuo tarpu LSA prezidento Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, išsamių šalies savivaldybių finansavimo sistemos analizių pastaruoju metu buvo atlikta ne viena: 2020 metais Lietuvai pristatyti Europos Komisijos užsakymu atlikto projekto „Savivaldybių finansų tvarumo analizė ir analitinio įrankio sukūrimas“ rezultatai, įgyvendintas programos „Kurk Lietuvai“ projektas „Savivaldybių savarankiškumo stiprinimas“. Be to, praėjusį mėnesį Lietuvą pasiekė ir Europos Komisijos finansuoto, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikto projekto „Savivaldybių investicinio potencialo stiprinimas, finansų rinkų ir finansinių instrumentų kūrimas“ specialiai mūsų šaliai parengtos rekomendacijos.

Atlikę Lietuvos savivaldybių finansinių išteklių ir investicinių galimybių analizę bei palyginę su kitomis valstybėmis EBPO ekspertai konstatavo, kad Lietuvos savivaldybės turi mažai galimybių finansuoti viešąsias investicijas ir rekomendavo Lietuvai didinti savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltinius, atlaisvinti skolinimosi suvaržymus, užtikrinti pajamų stabilumą, leisti pasilikti ir savarankiškai paskirstyti nepanaudotas tikslines dotacijas.

„Šalies savivaldybės siūlo ir siūlys pagaliau įteisinti esminę jų savarankiškumą sustiprinsiančią  priemonę – didinti savivaldybių investicinį pajėgumą plečiant savarankiškųjų pajamų šaltinius bei sukuriant lankstesnes skolinimosi galimybes. Kitų Europos Sąjungos valstybių kontekste mūsų galimybės iš tiesų labai suvaržytos. Todėl ragintume visas ministerijai dar trūkstamas analizes atlikti kuo greičiau tam, kad būtų galima pradėti konkrečiais veiksmais įgyvendinti tai, ką ši Vyriausybė skelbia kaip vieną savo prioritetų,“ – teigė M. Sinkevičius.

Susitikime buvo aptartos savivaldybių pajamų stabilumo, skolinimosi galimybių didinimo, savivaldybių paskolų ir garantijų finansinio instrumento steigimo bei didesnio lankstumo panaudoti tikslines dotacijas temos. LSA viceprezidentai Vitalijus Mitrofanovas, Ausma Miškinienė, Kęstutis Vaitukaitis ir Šarūnas Vaitkus finansų ministrei pristatė asociacijos siūlymus Vyriausybės programos priemonių plane įtvirtinti konkrečius veiksmus, kaip būtų galima spręsti šiuos savivaldybėms aktualiausius klausimus.

Pasak ministrės, savivaldybių finansavimo sistema nėra tobula, tačiau ją keisti reikia laiko. Nepaisant to, kad LSA yra pateikusi ne vieną išsamų siūlymą, kaip galima būtų šias problemas spręsti pasitelkiant tiek ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones, tiek ES struktūrinių ir kitų fondų lėšas, G. Skaistės teigimu, šiems siūlymams reikės tolimesnių diskusijų, kurios bus galimos tik atlikus jau minėtą analizę.

Tai buvo antrasis pokalbis iš LSA inicijuoto susitikimų su šalies ministrais ciklo, skirto aktualiausiems klausimams finansų, švietimo, aplinkos, ekonomikos, energetikos, socialinės ir sveikatos, žemės ūkio, kultūros, susisiekimo ir vidaus reikalų srityse.