Merai aptarė siūlymus gerinti bendrąjį ugdymą
Pagrindinė balandžio 13 dieną, antradienį, vykusio Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdžio tema – penki Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymai pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių ir efektyviau naudoti mokymo lėšas.
Vienas iš ministerijos siūlymų – nuo šių metų rugsėjo 1 d. nejungti 5–8 klasių ir rekomenduoti 1–4 klases jungti tik po dvi, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases.
LSA atliktos apklausos duomenimis, dauguma savivaldybių, kurios turi jungtines klases, nepritaria šiam siūlymui, nes mano, kad reikalingas ilgesnis pasirengimo laikotarpis. Pasak jų, tinklo pertvarkos sprendimai turi būti plačiau aptarti su mokyklų bendruomenėmis, politikais, švietimo darbuotojams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. Be to, dauguma savivaldybių jau turi pasitvirtinusios 2021-2025 m. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planus, norint juos keisti reikia daugiau laiko. Laiko reikia ir tam, kad savivaldybių administracijos parengtų atitinkamus teisės aktus, sudarytų naujus mokinių pavėžėjimo maršrutus, spręstų pertvarkomų mokyklų mokytojų įdarbinimo arba atleidimo iš darbo klausimus, priimtų sprendimus dėl atsilaisvinusių patalpų efektyvaus panaudojimo.
Todėl vienas iš LSA siūlymų ministerijai – tvarkant mokyklų tinklą atsižvelgti į konkrečios savivaldybės veiklų intensyvumą ir 5–8 klasių nebejungti pradėti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. bei nustatyti 2 – 3 metų pereinamąjį laikotarpį. Taip pat – leisti sudaryti 5–8 jungtines klases mokyklų skyriuose bei palikti galimybę jungti specialiąsias (lavinamąsias) klases pradinėje, pagrindinėje mokykloje, siekiant užtikrinti šių programų įgyvendinimą savivaldybėje didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, nes jiems būtina sudaryti sąlygas mokytis kuo arčiau jų gyvenamosios vietos.
LSA ragina numatyti ir skatinamąjį mechanizmą savivaldybėms, nes panaikinus jungtines klases, savivaldybės nebegautų dalies mokymo lėšų, tuo tarpu didžiosiose mokyklose, atvykus papildomai mokinių, klasių komplektų skaičius praktiškai nepadidėtų. Taip pat siūloma užtikrinti reikiamą geltonųjų autobusų kiekį mokinių pavėžėjimui.
Dauguma savivaldybių nepritaria ir ministerijos siūlymui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. daugumoje miesteliuose esančių ilgųjų gimnazijų sudaryti ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos klases (t. y. III gimnazijos klasės sraute turėtų mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys). Savivaldybių teigimu, dėl mažėjančio mokinių skaičiaus sudaryti po dvi III gimnazijos klases nebėra galimybių, be to, tai reikštų mokyklų sunaikinimą. Pailgėjęs mokinių vežiojimas pablogintų jų ugdymosi sąlygas, sudėtinga būtų sudaryti tinkamas galimybes mokiniams dalyvauti neformaliojo ugdymo ir popamokinėje veikloje.
LSA siūlo ministerijai šią nuostatą palikti kaip rekomendaciją ir leisti spręsti pačiai savivaldybei.
Panašius argumentus daugiau kaip pusė savivaldybių išsako ir dėl ministerijos rekomendacijos gimnazijose, kuriose ugdoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, sudaryti ne mažiau kaip po keturias III gimnazijos klases. Savivaldybės teigia, kad, priėmus tokį sprendimą, mažosiose savivaldybėse nebeliktų nei vienos gimnazijos: savivaldybė dėl mažo mokinių skaičiaus, nesudarytų keturių III gimnazijos klasių, ir savo mokinius turėtų pavėžėti į kitų savivaldybių mokyklas. Argumentuojama ir tuo, kad gimnazijų sujungimas ir/ar naikinimas iššauktų bendruomenių nepasitenkinimą, mokytojai prarastų darbą, o kai kuriems mokinimas į mokyklą tektų važiuoti apie 40 ir daugiau kilometrų. Todėl siūloma šią rekomendaciją taikyti tik didžiosioms savivaldybėms.
Savivaldybės pritaria ŠMSM siūlymui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti arba likviduoti – pertvarkyti struktūrą į pradinio ugdymo skyrius ir palikti juos veikti tose pačiose patalpose, tačiau siūlo tai padaryti per dvejus (2022 -2023) metus.
Ministerijos siūlymui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokymo lėšų iš valstybės biudžeto neskirti klasėms, kuriose mokosi 1–7 mokiniai, nepritarė daugiau nei pusė savivaldybių, argumentuodamos, kad valstybės biudžeto lėšos turi būti skiriamos visiems mokiniams.
LSA siūlo galutinį sprendimą dėl tokių klasių formavimo palikti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
LSA valdybos nariai priėmė nutarimą, įtvirtinantį visas šias savivaldybių pozicijas.
Merai taip pat atkreipė dėmesį, kad šalyje yra savivaldybių (pavyzdžiui, Neringos, Birštono), kuriose šiuo metu veikia tik vienintelė gimnazija, o ministerijos siūlomi pokyčiai neatsižvelgia į išskirtinę šių savivaldybių situaciją ir neįtraukia jų į siūlomų pokyčių išimtis.
ŠMSM duomenimis, per artimiausius ketverius metus į bendrojo ugdymo kokybės gerinimą planuojama investuoti per 200 mln. eurų.
Valdybos nariams taip pat buvo pristatytas LSA mokymo ir konsultavimo centro prioritetinių veiklos sričių ir metinio veiklos planas, kuriam buvo pritarta.
