• Pirmas
  • Naujienos
  • Valdyboje – apie saugomų teritorijų pertvarką ir didėjantį savivaldos dėmesį kultūros paveldui

Valdyboje – apie saugomų teritorijų pertvarką ir didėjantį savivaldos dėmesį kultūros paveldui

2022-01-07 0 9104 Views

Sausio 6 dieną, ketvirtadienį, vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos išplėstiniame valdybos posėdyje buvo pristatyta Saugomų teritorijų administravimo pertvarka bei savivaldybių veikla kultūros paveldo apsaugos srityje 2020 metais.

Nors Saugomų teritorijų administravimo reforma pradedama nuo 2022 m. sausio 1 d. su savivaldybėmis ji aptarta nebuvo. Todėl merai jos rengėjams turėjo nemažai klausimų – kaip bus valdomi tokie komerciniai objektai kaip „Lajų takas“ ir panašūs, kaip bus pertvarkomos jungtinės tarybos ir kaip savivaldybės jose atstovaus savo gyventojų interesams, kaip toliau vyks bendradarbiavimas su savivalda priimant svarbius su konkrečia saugoma teritorija susijusius sprendimus.

Pasak Aplinkos ministerijos viceministro Dano Augučio, planuojama reforma dviem etapais. Pirmajame bus įvykdyta struktūros reforma sustambinant Saugomujų teritorijų direkcijas  (vietoje 33 lieka 4), antrasis etapas skirtas funkcijų peržiūrai, ir, kadangi tam reikalingi įstatymų pakeitimai, ji bus nukelta vėlesniam laikotarpiui. Funkcijų savivaldai perduoti neplanuojama.

Pristatydama valdybos nariams tyrimą apie savivaldybių veiklą kultūros paveldo apsaugos srityje 2020 metais, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė pabrėžė, kad kultūros paveldui savivaldybės skiria vis daugiau dėmesio bei lėšų.

Jeigu 2014 metais savivaldybės kultūros paveldui skyrė apie 4 mln. eurų, tai 2020 metais – beveik 15 mln. eurų, tuo tarpu valstybė atitinkamai virš 6 mln. eurų 2014 m. ir kiek daugiau nei 12 mln. eurų 2020 m.. Nuosekliai didėja ir tarptautinių fondų dalis, 2020 metais ši suma siekė apie 11,5 mln.

Kalbėta ir apie privačių kultūros paveldo objektų apsaugos ir tvarkybos situaciją. Tarp pagrindinių  problemų įvardintas savininkų (valdytojų) pasyvumas, didelių tvarkybos darbų įkainiai bei projektinės dokumentacijos rengimo sudėtingumas, taip pat – idėjų trūkumas, kaip tinkamai pritaikyti kultūros paveldo objektus atokesnėse vietovėse. Atkreiptas dėmesys ir į kompleksinius objektus valdančių privačių savininkų situaciją: dalis šių objektų nėra saugomi valstybės, todėl savininkai negali pretenduoti į kompensavimo bei paveldotvarkos programų lėšas.

 

Kategorija:   Naujienos
Atgal