• Pirmas
  • Naujienos
  • Savivaldybės: keliskart didėjančios išlaidos – grėsmė viešųjų paslaugų kokybei ir prieinamumui

Savivaldybės: keliskart didėjančios išlaidos – grėsmė viešųjų paslaugų kokybei ir prieinamumui

2022-10-20 0 3041 Views

Savivaldybės ragina Seimą planuojant kitų metų biudžetą atsižvelgti ir į sparčiai augančias savivaldybių išlaidas, dėl kurių gali nukentėti viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, kurią sudaro visi 60 šalies merų, siūlo biudžete numatyti galimybę kompensuoti dėl elektros ir kitų energijos kainų augimo padidėjusias savivaldybių išlaidas, nes kyla reali grėsmė, kad savivaldybės negalės subalansuoti savo 2023 m. biudžetų, o tai turės neigiamos įtakos viešųjų paslaugų teikimui.

 „Savivaldybių išlaidos – tai tas pats viešasis gerbūvis, kuriuo naudojamės visi: darželiai, mokyklos, pirminė sveikatos priežiūra, kultūros centrai, transportas, socialinės paslaugos ir kita. Visose šiose srityse dėl kylančių kainų išlaidos auga – kaip ir gyventojams bei verslui. Jei jos nebus bent iš dalies kompensuojamos, viešųjų paslaugų kokybė gyventojams kris arba mažės jų prieinamumas,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, nebegalėdamos subalansuoti biudžetų, savivaldybės bus priverstos kažko atsisakyti.

„Kaip turėsime nuspręsti, kas mažiau svarbu  –  neformaliojo ugdymo veiklos vaikams, patogūs susisiekimo maršrutai, kultūros renginiai, jaunimo užimtumo programos, saugus apšvietimas gatvėse ar socialinių paslaugų prieinamumas?“ – klausė M. Sinkevičius.

Nors savivaldybių biudžetai teoriškai didėja 356 mln. eurų, apie 118 mln. iš jų yra privalomos išlaidos, skirtos kompensuoti centrinės valdžios priimtus sprendimus, pavyzdžiui, minimalios algos, bazinių dydžių, įvairių atlyginimų koeficientų didinimą.

„Turint galvoje rekordinę infliaciją, energijos, statybų bei kitų kainų šuolį, 238 mln. padidėjimas 60-čiai savivaldybių yra labai maža suma. Daugumoje savivaldybių vien energijos išlaidos didėja dvigubai ir net daugiau,“ – teigia Lazdijų rajono merė, LSA viceprezidentė Ausma Miškinienė.

Pasak Palangos miesto mero, LSA viceprezidento Šarūno Vaitkaus, savivaldybės gali būti priverstos rinktis finansuoti vienas, ir palikti „skęsti“ kitas, gyventojams ne mažiau svarbias sritis.

„Ką turėsime rinktis – asfaltuoti visiškai sutrupėjusį ir nesaugų kelią ar sveikesnį maistą darželinukams – juk padidėjus maisto produktų kainoms, už tuos pačius dabar skiriamus kelis eurus galėsime nupirkit daug mažiau arba prastesnės kokybės produktų? Pagalvokime ir apie tai, kaip valysime gatves žiemą arba kaip greitai su turimais ištekliais galėsime reaguoti į galimas ekstremalias situacijas,“ – sakė Š. Vaitkus.

Savivaldybės taip pat ragina Seimą numatyti papildomų lėšų socialinei paramai išaugus gyventojų poreikiui gauti šildymo išlaidų kompensacijas. Pernai tokioms kompensacijoms iš valstybės biudžeto buvo papildomai skirta apie 42 mln. eurų, šiemet numatyta 44,57 mln. Turint galvoje, kad gyventojų, kuriems priklauso kompensacija būsto šildymui, skaičius šiemet bus didžiausias per pastaruosius 8 metus, ši suma bus nepakankama.

LSA taryba taip pat siūlo Seimui suteikti savivaldybėms daugiau galimybių vykdyti investicijas į viešąjį sektorių įkuriant vietos plėtrai skirtą fondą. Savivaldybės taip pat siekia  didesnio savarankiškumo švietimo srityje – nepanaudotą mokinių ugdymui skirtų lėšų dalį siūloma leisti naudoti kitoms švietimo reikmėms finansuoti, be to, raginama skirti didesnį  finansavimą mokinių pavėžėjimui ir mokytojų pritraukimui. Taip pat – 100 procentų kompensuoti savivaldybėms prognozuojamas gyventojų pajamų mokesčio netektis, nulemtas centrinės valdžios sprendimų.

Ne vienerius metus savivaldybės ragina pilnai finansuoti ir valstybės deleguotas savivaldybėms funkcijas (pavyzdžiui, žemės ūkio funkcija nuo 2009 metų yra finansuojama tik 50 procentų, kitas lėšas, būtinas vykdyti šią valstybės deleguotą funkciją, savivaldybės priverstos rasti pačios).

Kategorija:   Naujienos
Atgal