Michael Schneider, Regionų komiteto Europos liaudies partijos (EPP) politinės grupės pirmininkas, pradėdamas seminarą pabrėžė, kad energetinis saugumas yra vienas didžiausių iššūkių ES. Aktualūs ne tik politiniai, bet ir techniniai sukauptos energijos saugojimo, perdavimo pajėgumų stiprinimo ir skirstomųjų tinklų plėtros klausimai.
Padėtį Kaune apžvelgė miesto meras Andrius Kupčinskas, konstatuodamas faktą, kad Rusijos dujų kompanija Gazprom nevykdo sutartinių įsipareigojimų dujas ir šilumą tiekti suderėtomis kainomis. Be to, įmonė neinvestuoja į elektrinės ir viso šilumos ūkio atnaujinimą kaip buvo numatyta, todėl Kauno mieste mokesčiai už šildymą yra vieni didžiausių Lietuvoje. Meras kvietė Europos kolegas, itin atsargiai priimti sprendimus, kurie sukuria monopoliją viename ar kitame sektoriuose. Kaip vieną iš perspektyvių planų meras įvardino būsimus atliekų deginimo įrenginius, kurie miestui tieks daug pigesnę šilumą. Anot Kauno miesto mero, Lietuvą gelbėja ES reikalavimas iki 2020 m. sumažinti anglies dvideginio emisijas. Tokiu būdu miestai investuoja į biokuro katilines, o rimti užsienio investuotojai įžvelgia palankias rinkos sąlygas. Pasak A. Kupčinsko, tik diversifikuoti energijos ir šilumos šaltiniai gali padėti išbristi iš energetinės salos, kurioje šiuo metu vis dar yra Lietuva.
Buvęs Lietuvos Premjeras, Seimo narys, Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius savo pranešimu kolegas iš Regionų komitetų supažindino su Lietuvos situacija elektros energijos, dujų ir šilumos sektoriuose.
Buvęs premjeras pateikė statistiką- kad dujų sektoriuje Lietuva 100% yra priklausoma nuo jų tiekimo iš Rusijos Federacijos, ir už tas pačias dujas moka 40% brangiau nei Vokietija. A. Kubilius pabrėžė, kad itin svarbios paramos iš Europos Komisijos buvo sulaukta 2007 metais sukuriant BEMIP (Baltijos energetikos rinkos bendrų jungčių planas) darbo grupę, kuri padėjo Lietuvai įgyvendinti konkrečius planus siekiant išvengti energetinių salų. Buvo ieškoma alternatyvų dujų sektoriuje, pradėtas diegti III energetikos paketas. Buvęs premjeras pasidžiaugė, kad dabartinė Vyriausybė pakartotinai ieško galimybių atnaujinti atominės elektrinės statybos Lietuvoje galimybes. Lietuvos visuomenė turi būti pakviesta dar vienai diskusijai,- ar saugi ir moderni atominė elektrinė nėra tinkamiausias Lietuvai kelias siekiant energetinės nepriklausomybės? Kadangi visos kitos priemonės nepatenkina visų Lietuvos energijos poreikių, o importas visais atvejais didina priklausomybę. A. Kubilius paminėjo, kad tokios šalys kaip Suomija, Švedija numato eiti branduolinės energetikos keliu ir jų planuose net keliolika naujų elektrinių. „Be abejo, Lietuvos žmonės patys pasirinks kelią. Tačiau norime paskatinti dar kartą apie tai padiskutuoti”- teigė A. Kubilius.
Kolegos iš Lenkijos, Vokietijos labai aktyviai reagavo į Lietuvos atstovų pasisakymus ir iškeltas problemas. Vienareikšmiškai sutarta, kad problemos, su kuriomis susiduriama neapsiriboja vien Lietuva ir labai greitai taps visos Europos problema, ypač pereinant prie nebranduolinės energetikos ar atsisakant iškastinio kuro. Europos merams tai ypač aktualūs klausimai, kadangi jie tiesiogiai atsakingi už piliečių gerbuvį kiekvienoje Europos savivaldybėje.
Seminaro dalyviai turėjo galimybę išgirsti Europos Komisijos atstovo energetikai Komisaro G. Oettinger poziciją specialiai šiam susitikimui iš anksto parengtame vaizdo pranešime. Jame Komisaras pasveikino diskusiją šiuo itin opiu Europai klausimu, akcentavo pagrindines priemones, kurios turi eiti paraleliai su energijos šaltinių paieška ir diversifikacija- tai taupymo skatinimas, tiekimo tinklų priderinimas prie atsinaujinančios energetikos būdu pagamintos energijos. Komisaras pabrėžė, kad vienos šalies pastangų nebepakanka, vieninga Europos Sąjungos energetikos rinka reikalauja kitokio požiūrio ir vieningų veiksmų. „Europai reikalinga bendra veikla ir jungtys, kad nė viena Europos šalis nebūtų izoliuota” – sakė Komisaras. Būtent tai paskatins ir nauji Europos Komisijos žingsniai- bendro intereso energijos projektų paketas, kuris bus finansuojamas naujuoju finansavimo laikotarpiu.
Lietuvos delegacijos Regionų komitete pirmininkas A. Abramavičius seminare apžvelgė Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir išmontavimo darbų istoriją, bei dabartinę situaciją. Seminare kalbėjęs Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas supažindino su Europos Parlamento iniciatyvomis sprendžiant Energetinės izoliacijos ir papildomų šaltinių paieškos klausimus, o buvęs Lietuvos Ūkio ministras, Seimo narys D. Kreivys su kolegomis iš Europos Petra Dolata-Kreutzkamp (Jungtinė Karalystė, Energetikos ir išteklių tyrimų instituto direktorė) bei Michel Lebrun (Regionų komiteto Europos liaudies partijos (EPP) politinės grupės pirmasis vice-pirmininkas), diskutavo apie energetines jungtis, salas ir jų ekonominius bei politinius padarinius.
Regionų komiteto Europos liaudies partijos (EPP) politinės grupės pirmininkas Michael Schneider, spaudos konferencijos ir susitikimo metu priminė apie Regionų komiteto Plenarinėje sesijoje spalio 8 dieną Briuselyje Lietuvos Delegacijos pateiktą deklaraciją, dėl Rusijos Federacijos vykdomos nepagrįstos ekonominės agresijos Lietuvai. Pirmininkas pasidžiaugė, kad ši Lietuvos delegacijos Deklaracija Regionų Komitete buvo sutikta pritariamais plojimais, kadangi tokie trečiųjų šalių žingsniai nukreipti prieš vieną šalį yra vieningai smerktini. „Tai nėra agresija tik prieš vieną šalį. Lietuva pirmininkaujanti ES valstybė, todėl veiksmai iš Rusijos pusės aiškiai parodo, kad tai agresija prieš visą ES. Rusija turi nutraukti šias aiškiai politiškai motyvuotas priemones, siekdama sutrikdyti Lietuvos ekonomiką. O Europos Komisija turi veikti nedelsiant ir kreiptis į Pasaulio Prekybos Organizaciją, reikalaudama imtis priemonių nutraukti tokius veiksmus”- buvo konkretus Michael Schneider.
Svečiai taip pat lankėsi didžiausioje Baltijos šalyje „Žalgirio” arenoje bei susipažino su Kauno miesto istorija ir jo įžymiausiomis vietomis.
Indrė Venckūnaitė da Silva Lemos
LSA atstovė Briuselyje