Savivaldybėms siūloma pačioms spręsti dėl vandens tiekimo organizavimo, tačiau ribojamos galimybės gauti ES paramą

Pasak G. Kazlausko, savivaldybės gali pačios spręsti, kaip organizuoti vandens tiekimą, tai yra – steigiant regioninę įmonę sujungiant savivaldybių kontroliuojamas vandens tiekimo įmones reorganizavimo būdu arba savivaldybės teritorijoje parenkant viešąjį vandens tiekėją.

Tačiau tiek G.Kazlauskas, tiek Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad  Europos Sąjungos (ES) parama bus skiriama tik regioniniams vandens tiekėjams. Pagrindinis argumentas yra tai, kad  mažos savivaldybės, kurių teritorijoje aptarnaujamas sąlyginai mažas vartotojų skaičius, jau dabar negali ir ateityje negalės išlaikyti turimo turto ženkliai nepadidinusios paslaugos tarifo. Tuo tarpu, pasak ministrų, regioninės įmonės turės pakankamus finansinius, technologinius ir vadybinius pajėgumus išlaikyti už ES paramą sukurtą turtą, ES parama bus įsisavinama ir panaudojama efektyviau, be to, bus išvengta staigaus kainų šuolio, kuris tikėtinas šiuo metu mažoms vandens įmonėms investuojant į infrastruktūros plėtrą.

Būtent dėl šių ribojimų LSA valdyba yra nepritarusi įstatymo projekte numatytam įpareigojimui savivaldybėms geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą organizuoti vieninteliu būdu – skiriant regioninius vandens tiekėjus bei nuostatai, numatančiai galimybę tik regioniniams viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams gauti valstybės finansinę paramą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai.

Galutinis sprendimas dėl esminių minėto įstatymo projekto nuostatų bus priimtas kitame Vyriausybės pasitarime.