Posėdyje Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamento atstovės pristatė merams strateginio planavimo savivaldybėse sistemos gaires. Pasak departamento direktorės Jurgitos Šiugždinienės, egzistuoja labai geri ir blogesni pavyzdžiai, kaip savivaldybės vykdo ir organizuoja savo strateginį planavimą. Departamento planavimo ir stebėsenos skyriaus patarėja Lina Lajauskienė, pristatydama premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės parengtas gaires, išskyrė šiuos pagrindinius strateginio planavimo savivaldybėse trūkumus – taikomos skirtingos planavimo, įgyvendinimo stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo tvarkos, per daug strateginio planavimo dokumentų, didelė administracinė našta. nepakankamai užtikrinamas biudžeto suderinamumas su strateginiais veiklos planais, sudėtinga asignavimų valdytojų sistema, neužtikrinta veiksminga strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenos ir atskaitomybės sistema, nėra aiškaus funkcijų bei atsakomybių paskirstymo strateginio planavimo srityje.
(iš kairės) MPT atstovės L.Lajauskienė ir J.Šiugždinienė
Gairėse siūloma tobulinti planavimo sistemą, asignavimų valdymą, įgyvendinimo stebėseną, vertinimą ir atskaitomybę, teisių ir atsakomybių pasiskirstymą bei teisinį reglamentavimą.
Valdyba pritarė minėtos darbo grupės siūlymui nekeisti savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų sistemos, nustatančios, kad savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių administracijų direktoriai, savivaldybių administracijų padalinių vadovai (tarp jų – ir seniūnai) bei biudžetinių įstaigų vadovai, nurodyti savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete. Taip pat buvo nutarta, kad rengiamas strateginio planavimo dokumentas turi būti rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio.
Valdybos nariai aptarė ir Lietuvos regioninės politikos 2014-2020 gaires, regioninių projektų finansavimo kriterijus bei priemones. Gaires pristatę Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai priminė, jog 2014–2020 metų Lietuvos nacionalinę regioninę politiką siūloma vykdyti dviem pagrindinėmis kryptimis: sprendžiant pagal gyvenamosios vietovės dydį (kaimas, miestelis, miestas, didelis miestas) būdingas problemas ir stiprinant regionų plėtros tarybų vaidmenį. Tikslinės teritorijos, kurias atrinktų Regioninės plėtros tarybos (RPT), būtų išskiriamos siekiant spręsti šioms teritorijoms būdingas problemas ir parama joms būtų teikiama pagal suderintas jų plėtros strategijas. RPT vaidmenį tikimasi stiprinti kartu su socialiniais ir ekonominiais partneriais rengiant regionų plėtros planus bei atrenkant ir įgyvendinant regionams svarbius projektus.
Dokumente taip pat siūloma atsisakyti probleminių teritorijų, kurios apima visą savivaldybės teritoriją, baigiamos ir nebebus siūlomos naujos ekonomikos augimo centrų programos.
Metų pradžioje VRM surengė apklausą dėl regioninių projektų atrankos modelio taikymo, aktualiausių Europos Sąjungos paramos sričių bei paramos tikslinėms teritorijoms. Apklausoje dalyvavo 53 savivaldybės ir 10 RPT. Regioninių projektų atrankos mechanizmo taikymui ir 2014–2020 metais pritarė visi dalyvavusieji apklausoje. 52 savivaldybės ir 10 RPT taip pat pasisakė už priemonių, kurioms taikoma regioninė projektų atranka, skaičiaus ir (arba) jos skiriamo finansavimo didinimą. Toks pats skaičius savivaldybių ir RPT siūlo taikyti daugiau regioninio planavimo priemonių.
33 savivaldybės ir 9 RPT siūlo apibrėžti „regioninį projektą“ kaip projektą, kuris atrenkamas ir siūlomas finansuoti RPT (vykdant regioninę projektų atranką). 17 savivaldybių ir 6 RPT siūlo tokiu laikyti projektą, kuris numatytas regiono plėtros plane kaip savarankiška priemonė. Dar 19 savivaldybių ir 5 RPT regioniniu projektų laikytų projektą, skirtą sukurti infrastruktūrą ar paslaugą, kuria naudosis kelių savivaldybių ar viso regiono gyventojai.
Kaip geriausią būdą finansuoti regioninio planavimo projektus net 47 savivaldybės įvardijo nustatymą vadinamojo “krepšelio“, kurio lėšas RPT galėtų perskirstyti tarp priemonių. Dauguma savivaldybių ir RPT taip pat pasisakė už tai, kad nebūtų sudaromas išankstinis tikslinių teritorijų (probleminių, plėtros centrų ir panašiai) sąrašas, o paramos skyrimo sąlyga taptų atitinkamo dydžio/tipo teritorijai būdinga problema.)
LSA valdybos posėdžio metu Druskininkų, Neringos, Utenos rajono, Rietavo ir Birštono savivaldybių administracijų direktoriai, dalyvaujant teisingumo ministrui Remigijui Šiamšiui, pasirašė susitarimus su Registrų centru dėl geoinformacinės aplinkos elektroninės paslaugos REGIA naudojimo savo atstovaujamų savivaldybių veikloje. Šios savivaldybės dalyvavo ir paslaugos kūrime bei bandymuose.
(Iš kairės) spaudos konferencijoje po sutarčių pasirašymo: Registrų centro vadovas K.Sabaliauskas, teisingumo ministras R.Šimašius, LSA prezidentas R.Malinauskas
REGIA yra specialiai savivaldybėms sukurtas įrankis, kuriuo siekiama sudaryti patogias sąlygas geografine padėtimi grindžiamų sprendimų priėmimui ir palengvinti informacijos mainus. Į savivaldybių gyventojus, tarnautojus bei verslą orientuotos paslaugos pagrindą sudaro interaktyvus Lietuvos savivaldybių žemėlapis su jame integruotais Registrų centro tvarkomų pagrindinių valstybės registrų duomenimis, kurie suteikia galimybę gyventojams ir verslininkams iš savivaldybės gauti informaciją apie susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą, atliekų tvarkymą, visuomeninius ir kitus svarbius objektus. REGIA žemėlapyje galima bus rasti informaciją apie statybos projektus, publikuoti bendruosius ir detaliuosius teritorijų žemėlapius bei organizuoti viešus jų aptarimus. Gyventojai ir verslininkai REGIA žemėlapyje gali būti informuojami apie savivaldybės išduotus leidimus bei licencijas, gauti informaciją apie licencijuojama veikla (pvz., prekyba alkoholiu) užsiimančias įmones, išorinės reklamos vietas ir daugelį kitų.
Susitarimą pasirašo Druskininkų savivaldybės administracijos vadovas Linas Urmanavičius bei K.Sabaliauskas
Posėdyje dalyvavusi Konkurencijos tarybos Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus vedėja Justina Paulauskaitė valdybos nariams pristatė kai kuriuos Konkurencijos tarybos kontrolės savivaldybių veiklos atžvilgiu aspektus, tarybos tyrimus dėl savivaldybių priimtų sprendimų ar veiksmų, aptarė dažniausiai pasitaikančias konkurencijos klaidas, Konkurencijos įstatymo bei Viešųjų pirkimų įstatymo santykį.
Taip pat posėdyje LSA valdyba iš šešių kandidatūrų, kurias pasiūlė savivaldybės, išrinko Lietuvos vietos savivaldos atstovą Baltijos jūros valstybių subregioninio bendradarbiavimo organizacijoje. Juo tapo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, vicemeras Janas Gabrielis Mincevičius.
Valdybos nariai buvo informuoti ir apie Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos (RPM), kuri kartu yra ir Lietuvos-Lenkijos-Rusijos Federacijos bendradarbiavimo abipus sienos programos valdanti institucija, sprendimą iš šios programos biudžeto išimti 30 mln. eurų. Taip buvo nutarta likus dienai iki naujojo programos kvietimo paskelbimo, dėl kurio buvo susitarta vasario pradžioje vykusiame programos jungtinio valdymo ir priežiūros komiteto posėdyje, o toks sprendimas faktiškai nukėlė antrojo kvietimo skelbimą.
Lenkijos RPM sprendimas buvo priimtas nepaisant to, kad panašius sprendimus dėl programos struktūros turi priimti programos jungtinis valdymo ir priežiūros komitetas. Šiuo klausimu LSA valdyba nutarė išsiųsti skundą Lenkijos RPM bei Europos Komisijai.
Lietuvos-Lenkijos-Rusijos Federacijos programa Lietuvoje apima Klaipėdos, Tauragės, ir Marijampolės, bei, kaip papildomas, Alytaus, Kauno, Telšių ir Šiaulių apskritis.
Posėdyje LSA prezidentas taip pat buvo įpareigotas pasirašyti LSA ir Kinijos liaudies draugystės su užsienio šalimis asociacijos bendradarbiavimo susitarimą. Susitarime, kurio projektas šiuo metu rengiamas, būtų numatomos pagrindinės bendradarbiavimo kryptys, įsipareigojimai skatinti abejų šalių vietos savivaldos ir susijusių organizacijų ryšių plėtrą, organizuoti bendrus renginius.