Siekiant užtikrinti racionalų miškininkavimą miestų ir miestelių miškuose buvo nutarta įvertinti savivaldybių poreikį valdyti valstybinės reikšmės miškus esančius miestų urbanizuotose teritorijose. Darbo grupės išvadose konstatuota, kad savivaldybėms valdyti patikėjimo teise galėtų būti perduodami miestų ar miestelių urbanizuotose teritorijose esantys valstybinės reikšmės miško plotai nekeičiant esamos teisinės bazės. Aplinkos ministerija mano, kad papildomų lėšų poreikio nebūtų.
Šiuo metu savivaldybės, neturėdamos pakankamo teisinio pagrindo, faktiškai administruoja 13-16 tūkst. ha valstybinės reikšmės miško plotų, kuriems užsako miškotvarkos projektus, juos prižiūri, ugdo, vykdo sanitarinę priežiūrą, priešgaisrinę apsaugą ir atlieka kitas tik turto valdytojui būdingas funkcijas. Apie 80 proc. tokių miškų yra didžiųjų šalies miestų ir kurortų teritorijose. Savivaldybės, neturėdamos oficialaus šių miškų valdytojų teisių, negali gauti ES paramos, skiriamos miškų tvarkymui bei tinkamai vykdyti ūkinių ir kitų priemonių, įgyvendinant II B grupės miškams Lietuvos Respublikos miškų įstatyme numatytus tikslus – formuoti ir išsaugoti rekreacinę šių miškų aplinką.
2013 metų pradžioje išnagrinėjus savivaldybių poreikius valdyti valstybinės reikšmės miškus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Aplinkos ministerijai pateiks sąrašą valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, kuriuos pageidaus valdyti savivaldybės, ir tų, kurie bus perduoti valdyti patikėjimo teise VĮ miškų urėdijoms. Minėtas sąrašą turi suderinti savivaldybės administracijos direktorius, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ miškų urėdijos.
Diskusijose LSA nuomonei atstovavo LSA direktorė R. Žakaitienė, patarėjas G. Vaičionis, Druskininkų sav. vyr. architektas V. Margelis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas J. Urbanavičius, miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja r. Rudukienė, želdynų poskyrio vyr. specialistas V. Dabriška.