Rengiama naujojo laikotarpio Pietų Baltijos bendradarbiavimo abipus sienos programa
Posėdyje buvo patvirtinta, kad naujoji programa orientuosis į penkis prioritetus iš Europos Komisijos pasiūlytų vienuolikos teminių tikslų sąrašo:
• smulkaus ir vidutinio verslo verslumo skatinimą,
• inovacijas bei patekimo į trečiųjų šalių rinkas galimybių stiprinimą;
• aplinkosaugą ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimą, įskaitant jūrinį turizmą;
• transporto ryšių gerinimą (didelį dėmesį skiriant jūros transportui);
• užimtumo ir darbo jėgos judrumo skatinimą (ypatingą dėmesį skiriant jaunimo nedarbui bei institucinių gebėjimų ir efektyvaus viešojo administravimo skatinimą, apimantį paramą viešojo administravimo institucijų bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo iniciatyvoms).
Ilgas ir sudėtingas trijų dienų posėdis, kurio metu išryškėjo dvi ženkliai besiskiriančios Danijos ir Švedijos bei Lietuvos ir Vokietijos pozicijos, kol kas neapėmė diskusijų dėl keleto struktūrinių naujosios programos klausimų, pvz. strateginių (angl. flagship) projektų, taip pat galimybė sukurti smulkiųjų projektų fondą.
Lietuvos ir Lietuvos vietos savivaldos interesus bei savivaldybių nuostatas dėl Pietų Baltijos programos ateities 2014-2020 m. atstovavo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas tarptautinių ryšių ir programų klausimais Arūnas Gražulis.
Diskusijos dėl naujosios programos bus tęsiamos lapkričio 25-27 d. Ščečine (Lenkija) vyksiančios programos metinės konferencijos ir Jungtinio programavimo komiteto posėdyje.
Numatoma, jog 2014-2020 m. Pietų Baltijos programa, kaip ir pastarajame laikotarpyje apims tuos pačius Lietuvos regionus: Klaipėdos apskritį – kaip pagrindinę, bei Telšių ir Tauragės apskritis – kaip papildomas programos teritorijas.
Posėdyje dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas tarptautinių ryšių ir programų klausimais Arūnas Gražulis
