Teigiama savivaldybių patirtis skiriant piniginę paramą pristatyta Europos Komisijos atstovams

EK atstovai domėjosi, ar vykdoma reforma ir sumažėjęs socialinių pašalpų gavėjų skaičius nepadidins skurdo šalyje, ar valstybės garantuojamos pajamos pakankamos žmonių būtiniems poreikiams tenkinti. LSA direktorė svečiams papasakojo, kur savivaldybės panaudoja piniginei paramai skirtas, bet nepanaudotas lėšas.

LSA patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė pristatė svečiams piniginės socialinės paramos dinamiką pastaraisiais metais bei priežastis, kodėl socialinės paramos reforma buvo būtina. Patarėja atkreipė dėmesį į tai, kad naujasis modelis Lietuvoje buvo diegiamas palaipsniui – iš pradžių vyko tris metus trukęs eksperimentas penkiose pilotinėse savivaldybėse ir tik įvertinus teigiamus rezultatus reforma pradėta taikyti visoje Lietuvoje.

EK atstovams buvo akcentuota, jog savivaldybėms pradėjus savarankiškai teikti piniginę socialinę paramą sustiprėjo žmonių motyvacija ir noras dirbti – savivaldybių darbuotojai tvirtina, jog ne vienam jų tiesiog reikėjo gero postūmio. Taip pat sumažėjo nelegalaus darbo mastai – atsisakę pašalpų ar netekę teisės į jas gyventojai noriau įsigyja verslo liudijimus, ūkininkai oficialiai įdarbina savo pagalbininkus ir panašiai.

Taip pat pastebėta, jog socialinių pašalpų gavėjai atsakingiau vykdo savo pareigas, tai yra – informuoja apie pajamų ar turto pasikeitumus, įsidarbinimą, o bendruomenės tampa aktyvesnės ir pilietiškesnės – savivaldybės sulaukia nemažai pranešimų iš žmonių dėl galimų piktnaudžiavimo parama atvejų.

“Vis dėl to pagrindinis šios reformos sėkmės faktorius buvo glaudus savivaldybių bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimas. Naujasis modelis buvo ne “nuleistas iš aukščiau”, o kuriamas įvertinant savivaldybių pasiūlymus ir diskutuojant su savivaldybių specialistais, kaip veiksmingiau skirti socialines pašalpas,” – susitikime teigė A.Vareikytė.