Savivaldybių požiūriu, toks teisės aktas yra aktualus ir reikalingas, tačiau dabartinė jo versija nepakankamai tiksliai apibrėžia, kokiems infrastruktūros objektams įstatymas būtų taikomas. Neaiški ir savivaldybių infrastruktūros plėtros finansavimo tvarka.
Projekte numatoma, jog tiek įmonės, tiek gyventojai statydami namus turės savo lėšomis įrengti reikiamą infrastruktūrą, už kurią dalis pinigų vėliau jiems bus kompensuojama. Tokios rinkliavos dydį nustatytų savivaldybių tarybos. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) nuomone, infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo prievolės bei finansinis mechanizmas nėra pakankamai apibrėžti. Investuotojui turėtų būti aišku, kiek lėšų jis turės investuoti į infrastruktūros plėtrą, kokios yra jo pareigos bei galimybės atgauti patirtas išlaidas.
Teigiama, jog Aplinkos ministerijos rengiamas įstatymas reglamentuos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros valdymo ir reguliavimo pagrindus savivaldybių teritorijose. LSA pastebi, jog projekte socialinės infrastruktūros plėtros valdymo reguliavimo pagrindai nėra atskleisti, aprašoma tik inžinerinės infrastruktūros plėtra.
Abejonių taip pat kelia nuostata, jog savivaldybė negalės būti infrastruktūros (įskaitant ir socialinės) plėtros organizatoriumi. Lieka neaišku, kaip bus sprendžiamas klausimas praktikoje, kai infrastruktūros plėtrą inicijuos ir vykdys pati savivaldybė.