• Pirmas
  • Naujienos
  • Susitikimuose su žemės ūkio bei švietimo ir mokslo ministrais – apie teisę disponuoti valstybės žeme bei mokyklų finansavimo modelius
ZUM bendras 1200

Susitikimuose su žemės ūkio bei švietimo ir mokslo ministrais – apie teisę disponuoti valstybės žeme bei mokyklų finansavimo modelius

2017-01-31 0 554 Views

Toks ketinimas suformuluotas Vyriausybės programoje, kur taip pat teigiama, kad „žemė – esminis instrumentas, galintis paskatinti verslo investicijas, ir todėl savivaldybėms, kaip valdžios lygmeniui, esančiam arčiausiai kiekvieno piliečio, turi būti užtikrinta galimybė išnaudoti šį instrumentą vietos plėtrai skatinti“.

Tai, jog tokia teisė padėtų savivaldybių teritorijose pritraukti daugiau investuotojų, užtikrinti kokybišką savarankiškų savivaldybių funkcijų įgyvendinimą ir sumažinti gyventojams bei verslui tenkančią administracinę naštą, akcentavo ir susitikime dalyvavę Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas ir LSA direktorė Roma Žakaitienė.

Tačiau žemės ūkio ministro teigimu, apie teisę savivaldybėms disponuoti valstybės žeme nebus galima kalbėti, „kol nebus baigta žemės reforma“.

Kaip alternatyvą ministras įvardino ketinimą iki 2-3 mėnesių sutrumpinti valstybinės žemės sklypų, reikalingų savivaldybių investiciniams projektams įgyvendinti, perdavimo savivaldybėms procesą. Šiuo metu jis užtrunka apie 7 mėnesius (savivaldybių teigimu – kartais ir apie pusantrų metų).

Ministerijos atstovai informavo, kad numatoma įpareigoti žemės reformos neužbaigusias savivaldybes iki 2018 m. identifikuoti tas teritorijas, kuriose yra galimybė atkurti žemės nuosavybės teises, o iki 2020 m. – suformuoti sklypus ir užbaigti nuosavybės teisės atkūrimo procesus.

LSA atstovai taip pat teiravosi apie valstybės deleguotų žemės ūkio funkcijų finansavimą, skiriant tiek lėšų, kiek numato valstybės deleguotų funkcijų finansavimo metodika bei galimybes savivaldybėms atnaujinti funkcijų vykdymui reikalingas pagrindines priemones (automobilių parką melioracijos specialistams, kompiuterinę įrangą seniūnijų žemės ūkio specialistams). ŽŪM sprendimu nuo 2008 metų savivaldybėms neskiriama apie 25 proc. lėšų, kurios yra apskaičiuotos pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto pagrįstą funkcijų finansavimo metodiką. Valstybinių žemės ūkio ir disponavimo valstybine žeme funkcijų finansavimas siekia 2006 metų lygį. Tačiau ministerijos atstovų teigimu, galimybių skirti lėšų tiek, kiek numato minėta metodika, nėra.

ZUM 2 1200

Nenumatyta skirti didesnio finansavimo ir valstybinių melioracijos bei hidrotechnikos statinių priežiūrai. Pagal savivaldybių pateiktus skaičius, lėšų metinis minimalus poreikis net 6 kartus didesnis nei numatyta valstybės biudžete, todėl valstybės turtas – melioracijos ir hidrotechnikos statiniai – negali būti tinkamai prižiūrėti.

Susitikime taip pat kalbėta apie bešeimininkių pastatų problemą, kitam savininkui priklausiančiame sklype esančius privatizuotus pastatus, sodų bendrijų kelius.

SMM kancleris 1200

Tą pačią dieną vykusio susitikimo su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene metu LSA atstovai R. Žakaitienė, Trakų merė Edita Rudelienė ir Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius iškėlė Vyriausybės programoje minimą klasės finansavimo modelio klausimą. Pasak LSA direktorės, jei bus pereita prie klasių komplekto finansavimo pagal dabar vykdomo pilotinio projekto penkiose savivaldybėse modelį, gali nukentėti tos savivaldybės, kurios jau pilnai įvykdė mokyklų tinklo pertvarką.

Švietimo ir mokslo ministrė pabrėžė, jog šiuo metu nėra apsispręsta dėl aiškaus ir vieno mokyklų finansavimo modelio. Pasak jos, ketinama atsižvelgti į vykdomo pilotinio projekto bei vykstančios pertvarkos rezultatus ir ieškoti varianto, tenkinančio didžiąją daugumą bei atitinkančio pagrindinį tikslą – kokybišką švietimą.

Kalbant apie jungtinio mokyklų tinklo idėją, ministrė pabrėžė, jog jis turėtų būti formuojamas atsižvelgus į konkrečią kiekvienos savivaldybės demografinę, socialinę ir ekonominę situaciją. Pasak ministrės, konkrečios formulės, kaip būtų formuojamas minėtas tinklas, kol kas nėra, tačiau savivaldai tektų labai svarbus vaidmuo sprendžiant, kaip geriausiais ir efektyviausias telkti švietimo pastangas konkrečioje teritorijoje.

„Norėtųsi, kad visas švietimo tinklas maksimaliai prisidėtų prie regiono raidos strategijos ir poreikių tenkinimo,“ – sakė J. Petrauskienė.

SMM puse 1200

Merai taip pat pabrėžė psichologų trūkumo mokyklose problemą. Pasak ministerijos atstovų, šiemet papildomiems etatams bus skirta apie pusė milijono eurų, tačiau, kaip pažymėjo Trakų rajono merė, bene didžiausia problema yra pačių psichologų bei jų parengimo trūkumas.

Susitikime diskutuota ir geltonųjų autobusų, mokyklų bibliotekininkų statuso, neformalaus švietimo tolimesnio finansavimo, mokyklų vadovų kadencijų bei priešmokyklinio ugdymo nuo 5–6 metų klausimais.

Kategorija:   Naujienos
Atgal