• Pirmas
  • Naujienos
  • Europos Tarybai – šeši pasiūlymai savivaldos savarankiškumui stiprinti

Europos Tarybai – šeši pasiūlymai savivaldos savarankiškumui stiprinti

2018-02-02 0 1847 Views

Sausio 23 d. LSA patalpose Lietuvos savivaldybių atstovai susitiko su Europos vietos ir regionų valdžių kongreso Monitoringo komiteto nariais Arturu Torres Pereira bei Sigurduru Bjornu Blondaliu, kurių tikslas – išsiaiškinti, kaip po 2012 m. Kongreso rekomendacijų Lietuvos valdžiai pasikeitė savivaldybių padėtis, kaip stiprinamas savivaldybių savarankiškumas ir kaip Lietuva laikosi Europos vietos savivaldos chartijos nuostatų.

Svarbiausias klausimas – savivaldybių finansavimas

Analizuojant šalyje vykstančių procesų pokyčius daugiausia dėmesio skiriama savivaldybių finansavimui. Susitikime dalyvavusiems Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorei Romai Žakaitienei, Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso nariams Pasvalio rajono merui Gintautui Gegužinskui, Akmenės rajono merui Vitalijui Mitrofanovui, Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei, Trakų savivaldybės merei Editai Rudelienei, Ignalinos rajono merui Henrikui Šiaudiniui ir Elektrėnų savivaldybės merui Kęstučiui Vaitukaičiui pirmiausia teko atsakinėti į Monitoringo komiteto narių klausimus, koks buvo 2008 metų krizės poveikis savivaldybėms ir kaip savivaldos poreikius tenkina dabartinis savivaldybių finansavimas.

Monitoringo komiteto nariams pateiktoje apžvalgoje pažymima, kad centrinė valdžia LSA prašymu nuo 2015 m. atstatė nuostatas, galiojusias iki 2011 m. – sugrąžinta ankstesnė savivaldybėms tenkančio GPM procento apskaičiavimo tvarka, ir prognozuojamą GPM padidėjimą dėl natūralaus ekonomikos augimo vėl dalijasi valstybės ir savivaldybių biudžetai. Teigiamu pokyčiu nurodoma ir tai, kad po kelerių metų LSA darbo, 2017 m. gruodžio 5 d., Seimas priėmė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimą, kuriuo vadovaujantis atsisakoma bendrosios dotacijos kompensacijos iš valstybės biudžeto ir 38 savivaldybėms ji perkeliama į joms tenkantį GPM kaip pastovus pajamų šaltinis, dėl to 2018 m. pirmą kartą nuo ekonominės krizės laikotarpio 38 savivaldybių biudžetai realiai padidėjo.

Tačiau, be apžvalgoje įvardytų teigiamų savivaldybių finansavimo pokyčių, savivaldybės nesijaučia finansiškai savarankiškos. Anksčiau minėtame Seimo priimtame įstatymo pakeitime įteisinta ir labai nepalanki savivaldybėms nuostata – savivaldybėms nebebus pilnai kompensuojamos centrinės valdžios sprendimais nulemtos savivaldybių GPM netektys. Dėl to savivaldybės neteko savo pagrindinio pajamų šaltinio bazės stabilumo.

Kaip pabrėžė Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas, valstybė ir 2008 m. krizės padarinius yra perkėlusi ant savivaldybių pečių. Krizės pradžioje beveik 30 proc. sumažėjęs finansavimas savarankiškosioms funkcijoms vis dar ne visiškai atstatytas, nepaisant biudžeto pajamų augimo.

Dėmesys – skolinimosi apribojimams

Nepaisant, kad 2018 m. savivaldybių biudžetai didesni, bet savivaldybininkai tuo ne itin džiaugiasi. Kaip pabrėžė Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė, tą padidėjimą teks panaudoti projektams įgyvendinti, nes skolinimosi apribojimai savivaldybėms nebepalieka kitų galimybių. „Birštono savivaldybė turi skolų, bet šiemet negalime pradėti jų grąžinimo, o tai reiškia, kad neturime ir jokių galimybių skolintis“, – sakė N. Dirginčienė.

„Neatsižvelgiant į Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, 2014 m. pabaigoje buvo priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, kurio nuostatos įsigaliojo nuo 2016 metų ir drastiškai apribojo 57 iš 60 savivaldybių metinio grynojo skolinimosi galimybes. LSA prašė centrinės valdžios spręsti esminę savivaldybių biudžetams problemą ir gerokai padidinti 57 savivaldybių skolinimosi galimybes 2016 m., kurios buvo sumažintos kelis kartus – iki 1,5 proc. biudžeto pajamų. LSA jau tada prašė atkreipti dėmesį, kad didelė dalis savivaldybių 2016 m. turės ribotą teisę pasiskolinti ir negalės deramai įgyvendinti dalies investicijų projektų. Didžiajai daliai tokių projektų centrinė valdžia nustatė reikalavimus savivaldybėms prisidėti nuosavomis, iš esmės skolintomis lėšomis. Nuo 2017 m. 57 savivaldybių skola per metus negalėjo padidėti ir savivaldybės turėjo teisę pasiskolinti ne daugiau nei grąžins anksčiau paimtų paskolų“, – esamą padėtį paaiškino LSA direktorė R. Žakaitienė. V. Mitrofanovas pabrėžė, kad priėmus šią pataisą labiausiai nukentėjo be skolų dirbusios savivaldybės, nes dabar jos neturi jokių galimybių skolintis.

Susitikimo dalyviai priminė praėjusio Monitoringo komiteto narių vizitą, per kurį savivaldybės kėlė klausimą dėl jų veiklos ribojimo, nors tada skolinimosi galimybės buvo kur kas didesnės. „Dabar būtų pasiekimas, jei savivaldybėms atstatytų buvusią galimybę“, – teigė merai.

Kategorija:   Naujienos
Atgal